Iš tiesų, įstatymas vetuotas gruodį, kovo 16 dieną priimtas galutinis variantas, įsigalioja liepos 1-ąją.
Pokyčiai – kardinalūs
Žemės sklypų ekspertas Marius Samuolis „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ priminė, kad nuo liepos 1 dienos norint statyti ūkininko sodybą bus reikalingi 2 hektarai žemės ir trijų metų ūkininkavimo patirtis. Nebeužteks deklaruoti, kad kieme augino braškes.
Šio įstatymo tikslas – apriboti didžiųjų miestų rajonuose esančių plotų užstatymą, kad gyvenamieji namai padrikai nebekiltų itin gražiose teritorijose aplink miestus. Tokiu būdu sprendžiamos ir brangios infrastruktūros problemos: darželių, mokyklų susisiekimo ir pan.
„Ūkininko sodyba 50 arų ploto sklype skambėjo gražiai, bet visi žinojo, kad ūkininko pažymėjimą galima gauti per dvi savaites, o ūkininko sodyba iš tiesų – gyvenamasis namas“, – kalbėjo NT brokeris Mantas Mikočiūnas.
Ar pokyčiai palies ūkininkus, kurie ūkininko sodybą nusprendė parduoti, o pirkėjas nėra ūkininkas? Ūkininko sodybą statyti ir užbaigti gali ūkininkas, kitas savininkas gali būti bet kas. „Ūkininkas su stažu įgauna svorį NT rinkoje, tampa vystytojo geriausiu partneriu“, – juokavo sklypų ekspertas.
Įstatymą inicijavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, turėdami tikslą skelbti karą vadinamiesiems „sofos“ ūkininkams. „Matyt, šio įstatymo pakeitimas buvo viena prioritetinių sričių“, – replikavo ekspertas.
Ūkininku tapti prireiks mėnesio
Norint tapti ūkininku būtina gauti ūkininko pažymėjimą – profesinėje mokykloje ar kolegijoje organizuojami kursai, trunkantys maždaug mėnesį ar pusantro. Baigus kursus laikoma įskaita, tuomet įteikiamas pažymėjimas.
Kaimo plėtros projektui, kuris būtinas ūkininko namui statyti, parengti reikia deklaruoti ūkininko ūkį, tam reikalingas pažymėjimas ir pasirinkta ūkio specializacija. Trejus metus iš eilės deklaravus ūkį, galima kreiptis į matininkus ir pradėti ūkininko sodybos projektavimo darbus.
Žemės ūkio paskirties sklype pastatyto namo paskirtis įprastai – ūkininko sodyba. Žmogus, jei nėra ūkininkas, turi teisę įsigyti ir naudoti tokią sodybą, jos paskirtis nesikeičia – ūkininko gyvenamasis namas, nesvarbu ūkininkas ar ne jame gyvena.
Sklypų rinka – įvairi
Įstatymo pakeitimai bene daugiausia įtakos turi sklypams, kurie mažesni nei 2 hektarai ir neparengti kaimo plėtros projektai. Pašnekovas pataria nebesitikėti, kad tokį sklypą parduos kaip namų valdą, nebent žemės ūkio veiklai.
Pavyzdžiui, auginti vaistažolėms, šilauogėms. Problema didžiausia tiems, kas turėjo 3–4 hektarų sklypus, juos sudalijo po 50 arų. Galimybė lieka nebent sklypus sujungti.
Pasak M. Samuolio, daug kas dar nežino apie įstatymo pasikeitimus, skelbimuose vis dar daug sklypų su neadekvačiomis kainomis, tokių sklypų savininkai turės grįžti į realybę, jei tokį sklypą norės parduoti – tą padaryti galės nebent už prieinamą kainą.
Kas turi 50 arų sklypus skubėjo pasidaryti namų darbus iki liepos 1 dienos, kas nedarė arba nespėjo, turės pergalvoti, ką su jais daryti toliau.
Investuoti į žemės ūkio sklypus ekspertas pataria tik tiems, kas užsiima žemės ūkiu, nebent sklypas netoli didmiesčio, išskirtinai gražioje vietoje. „Tik svarbu nepamiršti, kad trejus metus reikės ūkininkauti, kad galėtum statyti ir vėliau namą parduoti. Manau, kad mažai kas tą išdrįstų daryti“, – svarstė pašnekovas.
Viena išimtis naujame įstatyme – nuo 50 arų sklypuose gali stovėti pagalbiniai ūkio pastatai: šiltnamiai, ūkinis pastatas, garažas, kad ūkininkas, neturintis trejų metų stažo, galėtų pradėti veiklą, o ateityje statytis ūkininko namą.
Jei norisi statyti poilsio paskirties namą, galima keisti sklypo paskirtį į rekreacinę, jei tokia numatyta rajone galiojančiame detaliajame plane. Tokiame name gyvenama šiltuoju metų laiku, jie dažniausiai statomi be brangių šildymo sistemų, tiesiog laikinai apsistoti.
Kaip pastebi ekspertas, aplink didmiesčius gražesnėse vietose esantys sklypai išpirkti, tad teks dairytis gerokai toliau arba pirkti didesnius sklypus.
Iki šiol susidomėjimas 50 arų sklypais su galiojančiais projektais išties nemažas.
Investuoti siūlytų nebent ten, kur yra tikimybė, kad vyks miesto, pramonės rajonų plėtra. Kita vertus, vis labiau saugomos pelkės, dirbami sklypai, pievos, tas užstatyti nebus paprasta – kas skirta ūkininkavimui, bus tam ir skirta, statybos bus nukreiptos į miestų teritorijas.
