Prie Savanorių žiedo įsikūrusios elektrinės teritorijoje iš viso yra trys veikiantys kaminai, du iš jų yra gerai matomi iš įvairių miesto vietų. Šie gelžbetoniai dūmtraukiai pastatyti 1964–1974 m., todėl vilniečiams yra puikiai pažįstami. Vis dėlto daugiau kaip 5 dešimtmečius rūkstantys kaminai natūraliai susidėvėjo, todėl jau kurį laiką pastabiausi gyventojai juos mato pasipuošusius „sijonais“, t. y. apsauginiais tinklais.
„Nors kamino konstrukcijas prižiūrime nuolat, tačiau atėjo laikas kapitaliniam remontui. Daugiau nei pusę amžiaus naudojant kaminus jų išorinėse ir vidinėse sienose atsirado gilių įtrūkimų. Tai kelia riziką efektyviam ir saugiam kaminų veikimui, todėl jau nebeužtenka įprasto remonto darbų. Svarbus aspektas yra ir šių aukštų statinių estetinis vaizdas“, – remonto priežastis vardija VŠT Infrastruktūros komandos vadovas Jonas Kimontas.
Remontuojami kaminai yra 150 ir 100 metrų aukščio, todėl atliekamiems darbams keliami griežti saugumo reikalavimai.
Darbai vyksta etapais naudojant pasaulyje pripažintą ir patvirtintą technologiją. Pirmiausia suspausto slėgio vandeniu yra pašalinamas senų dažų sluoksnis, lygiagrečiai užtaisomi visi įtrūkimai. Vėliau atliekami glaistymo, gruntavimo ir galiausiai dažymo darbai. Anot bendrovės, kaimynystėje įsikūrę gyventojai gali girdėti kiek didesnį garsą, kurį skleidžia naudojama įranga, taip pat numatyti ir laikini automobilių stovėjimo vietų ribojimai.
Atnaujino ir stebėjimo sistemą
Anot šilumos tiekėjo, atnaujinami ne tik kaminai, bet ir emisijas stebinčią sistemą. Visuose bendrovės kaminuose yra įdiegta moderni automatinė dūmų monitoringo sistema, kuri birželio mėnesio pradžioje buvo iš esmės atnaujinta.
„Šios sistemos sensoriai, esantys ant kaminų, ištisą parą fiksuoja kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido, sieros dioksido išmetimus, kuriuos atsakingi specialistai atidžiai stebi ir, jeigu yra poreikis, reaguoja. Į šios sistemos atnaujinimą investavome beveik 50 tūkst. eurų, įranga atitinka visas Europos Sąjungos direktyvas ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus“, – sako VŠT Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos komandos vadovas Ramūnas Štreimikis.
Šias sistemas kasmet patikrina ir nepriklausomi užsienio ekspertai, patvirtinantys jų tikslų veikimą.
Didelė kaminų tarša – populiarus mitas Nors nebenaudojami industriniai kaminai Lietuvoje nyksta iš miestų peizažų, vis dėlto šie statiniai yra neatsiejama centralizuotos šilumos gamybos proceso dalis. Nepriklausomai nuo kuro rūšies, degimo metu susidaro anglies dvideginis ir garai, kurie paprastai ir pašalinami per įvairaus aukščio kaminus prieš tai įveikę kelių lygių modernias dūmų valymo sistemas.
„Industrinius kaminus dažniausiai nepelnytai lydi neigiami stereotipai, susiję su tarša. Mes kruopščiai stebime visus gamybinius procesus, o veikla yra kontroliuojama įvairių priežiūros institucijų, reguliuojama griežtų teisės aktų.
Apskaičiuota, kad mūsų kaminai į aplinką išmeta maždaug 60 kartų mažiau kietųjų dalelių negu Vilniuje esančių privačių namų kaminai. Savo aplinkosauginius įsipareigojimus vykdome atsakingai, nes veikti tvariau ir išmaniau – vienas pagrindinių mūsų tikslų, todėl centralizuotas šildymas vis dar išlieka aplinkai draugiškiausiu šildymo būdu“, – teigia R. Štreimikis.
Neatsiejama kraštovaizdžio dalis Vystantis pramonei miestai su rūkstančiais pramoniniais kaminais buvo laikomi ekonomikos klestėjimo ir gero gyvenimo ženklu, tuomet industriniai kaminai vadinti darbo varpinėmis. Šiems statiniams, kuriuos energetikai vadina tiesiog dūmtraukiais, vilniečiai turi ir savo epitetų, pavyzdžiui, miesto švyturiai, debesų gamyklos.
„Į viršų besistiebiantys ir šaltesniu oru garus primenančiais baltais dūmais dangų užpildantys kaminai yra neatsiejama pietvakarinio Vilniaus kraštovaizdžio dalis. Gyventojai pastebėjo, kad miesto švyturiais vadinamų kaminų spalvos bėgant metams išbluko, o tinkas nusidėvėjo, todėl po remonto atsinaujins ir jų spalva, o tuo pačiu ir miesto kraštovaizdis“, – žada J. Kimontas.
Baltais ir raudonais dryžiais kaminai buvo marginami dėl aviacijos saugumo reikalavimų.
