„Tai, ką vadinu suinteresuotųjų šalių problema, yra tarptautinių agentūrų interesų konfliktas tarp jų suinteresuotųjų šalių ir Ukrainos gerovės. Šių agentūros paslaugų reikia daugiau nei 100 šalių, o agentūra negali tapti 90 proc. portfelį turinčia Ukraina“, – teigia T. Mylovanovas.
Taigi, agentūra atsisakė finansavimo ir paslaugos Ukrainai neteikiamos. Tai yra skandalas.
Rekonstrukcijai reikalingos lėšos (500 mlrd. dolerių) yra milžiniškos. Neįmanoma įsivaizduoti, kad Vakarų vyriausybės po karo galės lengvai paaiškinti rinkėjams, kodėl šios lėšos turėtų būti skiriamos Ukrainai. Juk karas vis tiek būtų pasibaigęs, ar ne?
Bet tai tik 1 proc. metinio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių BVP. Arba 0,1 proc., jei paskirstytume per 10 metų.
Ir tai tikrai daug mažiau nei gynybos biudžetų padidėjimas, jei Ukraina žlugs, rašo T. Mylovanovas.
Korupcija nėra tik Ukrainos problema. Tai bendra Vakarų ir Ukrainos problema. Korumpuoti fondai yra ES ir Vakaruose. Ukraina ir Vakarai turėtų bendradarbiauti, kad užtikrintų, jog korumpuoti pareigūnai ir verslininkai, dalyvaujantys didžiojoje korupcijoje, būtų patraukti atsakomybėn.
Rekonstrukcijai reikės pradinių lėšų. Didelės sumos. Rusijos turtas yra lengviausiai prieinamas šaltinis. Tačiau politikai bijo šį turtą konfiskuoti. Rusija jau de facto konfiskavo daug Vakarų turto ir įmonių, nelaukdama, kol Vakarai žengs žingsnį.
T. Mylovanovas teigia, kad korumpuotų lėšų laikymas demokratinio pasaulio finansų sistemoje sukuria paskatas verslui būti korumpuotam ir atveria kelius korupcijai. Taigi, reikėtų šiuos klausimus traktuoti kaip nacionalinio saugumo problemą.
Ukraina liks pilkojoje zonoje, kol netaps ES ir NATO nare. Be to neįmanoma jokia rekonstrukcija. Jokių rimtų privačių lėšų neatsiras.
„Ukraina turėtų įstoti, jei norime, kad Ukraina atsidurtų šioje pusėje naujos takoskyros, atsirandančios tarp šalių demokratijos ir diktatūrų. Jei nenorime, būtų sąžininga tai pasakyti“, – argumentuoja T. Mylovanovas.
