Visų pirma, žinotina tai, kad lieptas yra objektas, kurio tik vienas galas siekia sausumą, o kitas baigiasi vandens telkinyje. Lieptas taip pat gali turėti, o gali ir neturėti atramų vandenyje.
Tie, kurie turi atramas vandenyje, vadinami poliniais lieptais, o tie, kurie neturi atramų ir laikosi ant specialių vandenyje neskęstančių plūdurų – pontoniniais lieptais. Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinys laikomas nekilnojamuoju daiktu (pastatas arba inžinerinis statinys), jei jis turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Laikinąjį statinį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Pagal Civilinį kodeksą (1.98 straipsnio 2 dalį), nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
Objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;
turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;
yra sukurtas atliekant statybos darbus.
Jei bet koks konkretus objektas (pontonas, prieplauka ar lieptas) atitiktų visas šias sąlygas, jo, kaip statinio, kategorija būtų nustatoma pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas.
Lieptas, kaip inžinerinis statinys, paviršinio vandens telkinyje priskiriamas nesudėtingųjų inžinerinių statinių I ar II grupei (apskaičiuojant statinio matmenų įvertinimo koeficientą (K) ir atsižvelgiant į statinio aukštį). Atvejai, kada nesudėtingajam statiniui statyti privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte. Jeigu pontoniniai lieptai pagal konstrukcinius sprendinius atitinka Civiliniame kodekse nurodytus kilnojamųjų daiktų (gaminių) požymius ir iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat jei panaudojant kilnojamuosius objektus sukurtas naujas objektas būtų kilnojamasis daiktas (t. y. nebūtų sukuriamas statinys, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatyme), tai tokiems objektams Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos (tarp jų ir dėl statinių klasifikavimo, projekto ir SLD privalomumo) netaikomos.
Jei lieptas pagal pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas būtų priskiriamas nesudėtingiesiems statiniams, reikėtų vadovautis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklėmis.
Dėl šių taisyklių nuostatų taikymo konkrečiu atveju reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Jei pontoninį lieptą norima įrengti vandens telkinyje, kuris nėra valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys, sutikimą reikėtų gauti iš šio telkinio savininko (valdytojo).
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad statant lieptą būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų – liepto dalis sausumoje negali užtverti praėjimo vandens telkinio pakrantės juosta.
