Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento duomenimis, per 5 šių metų mėnesius sostinėje nustatyta tiek legioneliozės atvejų, kiek per visus 2022 metus.
Legionelės bakterijos dauginasi +20–50 °C temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš +65 °C, todėl pastatų vamzdynuose periodiškai turi būti atliekama terminė dezinfekcija arba termošokas.
„Ar atlikti legioneliozės prevenciją konkrečiame pastate, sprendimą priima namų administratoriai ar bendrijos, jie apie tai ir informuoja gyventojus. Jeigu konkrečiame daugiabutyje artimiausiu metu yra suplanuota terminė dezinfekcija, gyventojus kviečiame nenumoti ranka ir atsakingai atlikti būtinus veiksmus, kurie užtikrina šios prevencinės priemonės efektyvumą“, – sako VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Būtina atsukti visus čiaupus
Termošoko metu, kuomet karšto vandens sistemose temperatūra pakeliama mažiausiai iki +66 °C, gyventojai turėtų vidutiniškai 5 minutėms atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus, įskaitant ir dušą, ir leisti vandeniui nubėgti.
„Tai reikalinga, kad itin karštas vanduo dezinfekuotų visas karšto vandens sistemos dalis, įskaitant ir maišytuvus. Neatsukus čiaupų, į konkretų butą ateinančių vamzdynų įkaitintas vanduo nepasieks, todėl tokia dezinfekcija nebus visiškai efektyvi“, – komentuoja L. Jakubauskas.
Efektyviam termošokui būtina aukšta temperatūra yra išlaikoma ne mažiau kaip valandą, per tą laiką smarkiai įkaista ne tik vanduo, bet ir voniose esantys gyvatukai. Tad atliekant termošoką gyventojai turėtų nesinaudoti karštu vandeniu, nes +66 °C vanduo gali nuplikyti, nesiliesti prie įkaitusio gyvatuko, saugoti vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius.
Kiek kainuoja 5 minutės karšto vandens?
Viena iš priežasčių, kodėl gyventojai termošoko metu neatsuka karšto vandens namuose, yra klaidingas įsitikinimas, kad tai jiems daug kainuos. L. Jakubauskas tikina, kad skaičiavimai rodo ką kita.
„Gyventojas iš vieno atsukto čiaupo per 5 minutes išleis vandens už maždaug 26–38 centus, priklausomai nuo vandens tekėjimo greičio konkrečiame čiaupe ar duše. Šią sumą reikėtų dauginti iš bute esančių čiaupų skaičiaus, tačiau sumokėti keliasdešimt centų ar porą eurų keliskart per metus tikrai nėra per didelė kaina už sveikatą“, – sako jis.
Termošoko metu iš čiaupų bėgančio karšto vandens galima ir nenuleisti tiesiai į kanalizaciją, jį galima surinkti į talpyklas, o vėliau panaudoti buityje: plauti grindims, laistyti gėlėms ir panašiai. VŠT atstovas sako, kad toks vanduo nekenksmingas, tad atvėsusį jį galima saugiai naudoti.
Vykstant terminei dezinfekcijai, namo administratorius turi teisę išmatuoti karšto vandens temperatūrą trijuose gyventojų butuose pasirinktinai, tad sulaukę skambučio į duris gyventojai turėtų leisti prižiūrėtojui pamatuoti karšto vandens temperatūrą jų bute.
VŠT atstovas primena, kad po terminės dezinfekcijos rekomenduojama nuimti dušų, čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti nuosėdas ir pamerkti į dezinfekuojančią priemonę.
Po atostogų – būtinas veiksmas
Legionelėms veistis palankios sąlygos gali susikurti ir ilgiau nenaudojant karšto vandens, šiam užsistovėjus vamzdynuose. Tad atėjus atostogų metui, L. Jakubauskas primena, kad jei vanduo bute buvo nenaudojamas ilgesnį laiką, pavyzdžiui, savaitę, prieš vėl pradedant jį naudoti pravartu keletą minučių leisti karštam vandeniui nubėgti.
Legioneliozės priežastis yra legionelės bakterijomis užkrėsti smulkūs vandens lašeliai, susidarantys dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir įkvepiami būnant šiose patalpose. Legionelioze neįmanoma užsikrėsti geriant vandenį ar gaminant maistą, ši liga taip pat neperduodama nuo žmogaus kitam žmogui.
