Pokyčių į gera nesijaučia
Tada tikėta, kad po išspausdinto straipsnio veiksmingų, kokias įstatymai jai suteikia, priemonių imsis ir Kauno miesto savivaldybė, besiskelbianti apie pastangas gerinti gyventojų gerovę. Tuo pačiu, ir tos anglimi prekiaujančios įmonės, kurios veikia taip vadinamoje Švenčionių rampoje, pasistengs mažiau teršti aplinką. Bet, anot A. Zavtrikovo, čia niekas nesikeičia: sunkvežimių eismas intensyvus, kelias juodas, ir karščiausią dieną neįmanoma atidaryti namų langų.
Žodžiu, anglies dulkės nusėda ant asfalto ar palangių, bet ir sukasi ore, o tai reiškia, toje aplinkoje gyvenant tiek vaikui, tiek suaugusiam nesunku jų prisikvėpuoti. Gyventojų nuomone, prekyba rusiška anglimi nuo pernai netgi suintensyvėjusi. Matyt, apeinamos Europos Sąjungos nustatytos sankcijos. Tad klausimas dėl potencialios taršos Švenčionių rampoje išlieka labai aktualus.
Ironiškai juokaujant, galima, aišku, gyventojams patarti pasikaupti tų anglies dulkių žiemai, susišlavus nuo asfalto, – vis pigiau namų šildymas atsieis. „O dar jeigu nuo palangių susišluotume, tai visai taupiai gyventume? Tik mums tai – visai nejuokinga“, – „Kas vyksta Kaune“ portalo žurnalistei sakė skundo autorius.
Verslas toje gatvėje toliau klesti. UAB „Grasta“, veikianti daugelyje šalies vietovių, viešoje erdvėje nurodo Švenčionių rampoje, Kauno kieto kuro sandėlyje, prekiaujanti aukščiausios kokybės plauta akmens anglimi, fasuota maišais po 25 kv ar didmaišiais po 1000 kg bei palaida. Pasak rekvizitai.vz.lt, pernai ši bendrovė gavo 4,26 mln., eurų pajamų bei 725 985 eur. pelno. 2021-aisiais „Grastos“ pajamos buvo 3,57 mln., pelnas – 196 tūkst. eurų.
„Baltijos anglis“ (Švenčionių g. 16) taip pat portale „skelbiu.lt“ teigia prekiaujanti anglimi vietoje bei pristatanti ją į namus. Būtina priminti, kad dauguma įmonių prekiauja ne vien anglimi, bet ir baltarusiškais ar iš kitų šalių atgabentais durpių briketais.
MB „Švenčionių rampa“ pernykštės pardavimo pajamos priartėjo prie 10 milijonų (9,69 mln.), pelnas viršijo milijoną (1,1 mln.) eurų. Kurią dalį bendros visų Kaune prie Nemuno dar sovietų laikais įkurtoje kietojo kuro bazėje veikiančių firmų apyvartos sudaro traukiniu iki Švenčionių rampos atgabenamos anglies pardavimai, tos vietos gyventojams ne taip svarbu žinoti. Jiems kur kas svarbiau išgirsti, kam iš tiesų rūpi jų problemos dėl keliamos taršos.
Lietuvos muitinė paaiškino
„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Lietuvos muitinę, su prašymu paaiškinti, ar iš Rusijos, Baltarusijos gabenama anglis tebelaikoma ES sankcionuojama, o tai reiškia, – draudžiama įvežti preke. Jei taip, – kaip dažnai vyksta patikrinimai, kai ji kerta ES sienas, kai patenka į Lietuvos valstybę? Kiek būta anglies krovinio sugrąžinimo siuntėjui atvejų, gal ir sankcijų pažeidėjų jau yra nubaustų?
Ir štai kokį atsakymą gavome iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Irminos Frolovos – Milašienės.
„Pagal Reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas, reglamentuojančias sankcijas iš Rusijos įvežamoms prekėms, anglį galima importuoti (išleisti į laisvą apyvartą), jeigu importuotojas gauna Europos Komisijos kvotą. Mūsų žiniomis, kvotos anglies importui buvo suteiktos. Vadinasi, anglies importas į Lietuvą vyksta teisėtai“.
Ir dar laiške pasakyta: „Lietuvos muitinė dėkinga, kad domitės šiomis temomis ir informuojate apie jas. Informuojame, kad galintiems pateikti informacijos apie sankcijų arba muitų teisės aktų pažeidimus prašoma kreiptis el. paštu info@lrmuitine.lt, nemokamas pasitikėjimo (visą parą) tel. 8 800 555 44“.
Nors vėjuotą dieną gatvę palaistytų…
Švenčionių gatvės gyventojui telefonu perskaitau, ką portalui „Kas vyksta Kaune“ pranešė muitinė, ir klausiu, ar sulaukė jis bei kaimynai nors kokios pagalbos iš Kauno miesto savivaldybės, kuri pernai pažadėjo spręsti įsisenėjusią problemą.
„Gal ir sprendžia, tik ar pakankamai, – kitas klausimas. Arčiau tos teršiamos teritorijos mūsų gatvėje stovi 10–15 namų. Kartais pas mus atvažiuoja „Kauno švaros“ mašina, gatvę pašluoja, bet asfalto vandeniu nepalaisto, tai anglies dulkių nesumažėja. Dar prieš išvažiuodami iš rampos į gatvę, anglį vežančių sunkvežimių vairuotojai bando drėkinti padangas, neva, kad jos būtų švaresnės ir asfaltą mažiau užterštų, bet…butaforija ir tiek“, – girdžiu atsakymą.
Miesto savivaldybės įsteigtos bendrovės „Kauno švara“ atstovė Kristina Parachomikienė, išgirdusi iš „Kas vyksta Kaune“ žurnalistės apie Švenčionių gatvės gyventojų bėdas, iš karto sako, kad tiek gatvių šlavimas, tiek laistymas (plovimas) yra atliekami pagal iš savivaldybės gaunamas užduotis. Po kurio laiko, išsiaiškinusi su įmonės specialistais, papildo: „Nesame laistę tos Švenčionių gatvės. Tačiau kartą per savaitę joje danga yra šluojama naudojant mašiną su vandens purkštukais pagal Kauno miesto savivaldybės užsakymus.
Kai kietųjų dalelių koncentracija ore viršija normas, „Kauno švarai“ užsakoma laistyti asfaltuotus kelius. O įprastinis mums užsakymas – pastovus žvyrkelių laistymas“, – teigė bendrovės atstovė.
Ji dar priminė, kad gatvės laistymo paslauga teikiama ne tik savivaldybės nurodytose vietose. Ją gali užsisakyti ir gyventojai, ir įmonės ar organizacijos, jei nori gyventi, dirbti švaresnėje aplinkoje. Žinoma, tokiais atvejais už suteiktas paslaugas užsakovai privalo įmonei patys susimokėti.
Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa
Pinigai minimi ir pernykštėse Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinių veiklos ataskaitose. O bene svariausią "savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos“ suplanuotų metams lėšų dalį sudarė mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką. Jų buvo numatyta (2022-aisiais) per milijoną eurų. Kitos suplanuotos lėšos – želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos – 370 tūkst. eurų. Ataskaitoje patvirtinta, kad faktinės programos lėšos sudarė 2,73 mln. eurų.
Praėjusiais metais apie pusę milijono išleista finansuojant žvyruotų gatvių laistymą druskuotu vandeniu. Atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonei panaudota 946 125 eur. Iš priemonių, kurioms išleistos tam tikros minimos programos lėšų sumos, galima paminėti ir tekstilės atliekų surinkimo konteinerių įsigijimą, aplinkos stebėsenos prevencinės, aplinkos atkūrimo bei kitas finansuotas priemones.
Taip pat – 110 tūkst. eurų kainavusią Kauno miesto aplinkos (oras, vanduo, maudyklos) kokybės stebėseną, Sosnovskio barščių paplitimo stebėseną ir naikinimą, plano naikinti invazinius šliuzus parengimą (20 tūkst.) ar 180 tūkst. eurų kainavusį saugomų teritorijų želdynų bei želdinių apsaugos tvarkymo dokumentacijos parengimą. Iš viso per praėjusius metus programos lėšų išleista apie 2,37 mln. eurų.
Savaime aišku, savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus veiklos 2022-ųjų ataskaitoje negalime rasti pavadinimų gatvių, kuriose įvairios priemonės diegtos, o kurios jau suplanuotos bei bus ar jau diegiamos šiemet.
Todėl „Kas vyksta Kaune“ tikisi, kad be atskiro „užklausimo raštu“ Kauno miesto savivaldybė pakomentuos portalo paskelbtą tekstą ir konkrečiai paaiškins, kaip ketina pagelbėti Švenčionių gatvės gyventojams, norintiems kvėpuoti ne anglies dulkėmis, o tokiu pačiu švariu oru, kaip pavyzdžiui, kitame Nemuno krante. Taip sakant, valdžia labiau atsižvelgs į gyventojų bendruomenės, tegul ir nedidelės, interesą.
