„Nejaugi nėra kito kelio, kaip tik kreiptis į teismą? Juk tai užtruks, be to, didžiulės išlaidos. Pasirodo, būsto savininkų niekas negina“, – stovėdama suniokotame bute skundėsi G.Rimkienė.
Ketverius metus ji tame bute negali gyventi, nes netinkamomis oro sąlygomis remontuojant stogą vanduo žliaugė per perdangą, kuri galiausiai įlinko, nukrito gipso lipdiniai.
Kad perdanga neįkristų, statybininkai ją paramstė pastoliais, paskui bandė sutvirtinti, bet abejojama, ar 1892 metais statyto namo konstrukcija ilgai išlaikys.
Prieš Kalėdas ardė dangą
G.Rimkienės ir jos kaimynų bėdos prasidėjo dar 2018 metais, kai prieš pat Kalėdas namo administratoriaus samdytas rangovas pradėjo darbus.
Beje, prieš tai dviejų rangovų, atrinktų mažiausios kainos principu, paslaugų administratorius atsisakė.
Nors buvo žiema, statybininkai išardė senąją stogo dangą. Tada prasidėjo šventės, niekas nedirbo. Kai vanduo per perdangą pradėjo tekėti upeliais, iš namo administratoriaus sulaukta patarimo: statykite kibirus.
Ilgai laukti neteko – perdanga pradėjo linkti.
Nukentėjo ne tik G.Rimkienės, bet ir kaimynų butas.
Bandydami išsaugoti perdangą darbininkai ją paramstė pastoliais, o paskui mėgino stumti į viršų ir sutvirtinti.
Bet vėl bėda – po tokių darbų seno namo grindys ėmė siūbuoti.
Jas statybininkai uždangstė medžio plaušo plokštėmis, jos G.Rimkienės bute yra iki šiol.
O G.Rimkienės samdytas ekspertas nustatė, kad perdanga galutinai nėra išlyginta. Kad ji iki šiol įlinkusi, matyti plika akimi.
Sąmatoje – įspūdinga suma
Prieš tai namo gyventojai buvo supažindinti su stogo ir perdangos remonto darbų sąmata. Joje švietė įspūdinga suma – 110 tūkst. eurų.
G.Rimkienė prisiminė, kad tai buvo negalutinė suma, vis atsirasdavo papildomų išlaidų.
Moteris suskaičiavo, kad, šiame name būdama dviejų butų savininkė, ji iš viso už tokį netikusį remontą sumokėjo apie 25 tūkst. eurų.
„Vėliau administratorius aiškino, kad gyventojai patys balsavo už projektą, sąmatą. Bet nejaugi mes galėjome žinoti, kad darbai taip pasibaigs?“ – kalbėjo vilnietė.
Už nusižengimus – bauda
Nesusikalbėdami su namo administratoriumi gyventojai pasiskundė savivaldybei.
2019-ųjų vasarį atvykę tikrintojai nustatė, jog namo techninė priežiūra vykdoma atmestinai, nesiimta visų įmanomų veiksmų, kad namo bendrosios konstrukcijos atitiktų statinio esminius reikalavimus.
Tokius pat nusižengimus savivaldybės specialistai dukart buvo nustatę ir anksčiau. Dėl to administratoriui buvo skirta bauda.
Vėliau savivaldybė konstatavo: nesiimta visų įmanomų veiksmų, kad namo bendrosios konstrukcijos atitiktų statinio esminius reikalavimus. O vykdant remonto darbus buvo padaryta žala – supleišėjo sienos ir lubos, viename kambaryje atšoko lubų lipdiniai.
Ekspertui net nesumokėjo
Kai įlinko perdanga, namo administratorius kreipėsi į bendrovės „Įrąža“ ekspertą Jurgį Ražaitį, kad patartų, kokiais būdais būtų galima sutvirtinti konstrukciją.
J.Ražaitis „Sostinei“ sakė prisimenantis šį atvejį, tačiau pripažino, kad Gedimino prospekto 32-ajame name net nesilankė. Jis tik rekomendavo tvirtinimo būdą.
Taip pat J.Ražaitis minėjo, kad už konsultaciją namo administratoriui išsiuntė sąskaitą, bet negavo nė cento. Gyventojai tikino, kad už eksperto patarimus jiems į sąskaitas namo administratorius įtraukė tam tikrą pinigų sumą.
Administratorių teko pakeisti
Nerasdami bendros kalbos su namo administratoriumi gyventojai nutarė jį pakeisti, savivaldybė tam pritarė. Dabar daugiabutį prižiūri bendrovė „Jurita“.
Tačiau daugiau savivaldybės atstovai gyventojams nieko paguodžiančio nepatarė. Esą jie patys turi kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, samdyti ekspertus.
G.Rimkienė patyrė: vien tam, kad atestuotas ekspertas apžiūrėtų jos butą, reikia apie tūkstančio eurų.
Tą patį tvirtino ir Lietuvos būsto rūmų prezidentas Miroslavas Monkevičius: „Nesvarbu, kad namo administratorius pasikeitė. Už darbų kokybę atsakomybė tenka ankstesniam pastato prižiūrėtojui.“
Jei savivaldybė buvo radusi pažeidimų, o su administratoriumi nepavyksta susitarti gražiuoju, lieka vienintelis – teisinis kelias.
„Aišku, kad tokių ginčų pasitaiko. Būna tokių, kurie sprendžiami neteisiniu būdu, bet būna ir taip, kad gyventojams tenka kreiptis į teismą“, – sakė M.Monkevičius.
Jis nepastebėjo, kad tokių atvejų padaugėtų, nors kiekvieną mėnesį Lietuvos būsto rūmai sulaukia 30–40 daugiabučių gyventojų užklausų. Dažniausiai problemas pavyksta išspręsti taikiai.
Keletą metų bylinėtis su administratoriumi – nedžiuginanti perspektyva.
„Taip, tai nemalonu, reikalauja daug išlaidų, bet tą kelią reikia nueiti, jei darbai iš tiesų atlikti nekokybiškai“, – kalbėjo Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
Savivaldybė turi įrankių, bet jie neveikia
Ginčų tarp gyventojų ir jų būstus administruojančių bendrovių – daugybė. Savivaldybė jau prieš keletą metų įspėjo, kad įrankių, kuriais galima kontroliuoti administratorius, yra, bet jie neveikia.
Vienas tų įrankių yra administracinės sankcijos, kai savivaldybė, nustačiusi, kad administratoriai nesilaiko jų veiklą reguliuojančių teisės aktų, gali pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir skirti administratoriams baudas. Tai savivaldybė daro, tačiau baudos skyrimas – labai ilga procedūra.
Iš pradžių reikia pradėti neplaninį valdytojų veiklos patikrinimą. Administratorius privalo pateikti paaiškinimus, savivaldybė surašo neplaninio patikrinimo aktą, kurį administratorius dar gali skųsti.
Jei yra nusižengimo požymių, savivaldybė pradeda teiseną. Tada ji dar dvejus metus turi teisę administratorių patraukti administracinėn atsakomybėn. Tai iš tikrųjų labai ilgas laikotarpis.
Bet savivaldybė pažymi, jog nors įrankiai yra, problema, kad jie nelabai veikia.
Pavyzdžiui, administratorius nusižengia pirmą kartą, jam numatyta atsakomybė, įspėjimas ar bauda. Per metus atsakomybė išnyksta, tad jei jis per metus daugiau nenusižengia, faktiškai už bet kokį pažeidimą administratorius gali gauti tik įspėjimą.
