Ant Žaliakalnio šlaito, Kauko alėjos 2-ajame sklype, jau kuris laikas darbuojasi statybininkai.
Daugeliui kauniečių tai įdomu, nes vieta – ypatinga. Tarpukariu čia stovėjo inžinieriaus F.Vizbaro vila, sovietmečiu – populiarus restoranas „Kaukas“. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatas pamažu nyko ir jo likučiai 2016 metais buvo nugriauti.
Nuo to laiko sklypas ilgus metus stovėjo tuščias.
Dabartinis jo savininkas verslininkas Robertas Jocius džiaugiasi, kad čia iškils trys daugiabučiai. Tačiau greta gyvenantys kauniečiai statybomis nėra patenkinti.
Buvo įsikūrę net narkomanai
Prieš metus visuomenei buvo pristatytas projektas „Kauko vilos“. Jame numatyta, kad istorinėje vietoje iškils trys daugiabučiai. Juose bus 11 butų. Po pastatu bus įrengti požeminiai garažai.
Greta apleisto sklypo įsikūrę kauniečiai džiaugėsi, kad teritorija pagaliau bus pradėta tvarkyti. Jie pasakojo, kad ten burdavosi narkomanai, vaikščioti greta būdavo nejauku.
Gyventojai nerimavo tik dėl to, kiek ilgai vykstant statyboms jiems teks kęsti triukšmą ir dulkes.
Užtvėrė įvažiavimą į kiemą
Statybos prasidėjo šiais metais. Statybvietė aptverta, bet keliose vietose tentų nėra, galima pamatyti, kad sklype jau iškasta gili duobė.
Arčiausiai „Kauko vilų“ – Kauko alėjos 4-ajame name – įsikūrusi A.Dalekienė sakė esanti nepatenkinta tuo, kas vyksta, mat prasidėjus statyboms buvo užtvertas įvažiavimas į kiemą iš Kauko alėjos. Kaunietė į jį negali nei įeiti, nei įvažiuoti automobiliu.
„Man pasakė, kad tai – naujųjų sklypo savininkų valdos“, – piktinosi moteris.
Manė, kad ir ji neišgyvens
A.Dalekienė pasakojo, kad kelerius metus prižiūrėjo Kauko alėjos 4-ajame name gyvenusią giminaitę. Ji kieme buvo įsirengusį garažą, į jį įvažiuodavo iš Kauko alėjos ir niekas dėl to jokių pretenzijų daug metų nereiškė.
Kai giminaitė mirė, turtą paveldėjo A.Dalekienė.
„Tada abu su vyru susirgome kovidu. Sirgome taip stipriai, kad buvome išvežti į ligoninę. Maniau, kad iš namų išvažiavome mirti.
Vyras mirė, aš pasveikau“, – skausmu dalijosi kaunietė.
Grįžusi į paveldėtus namus moteris vis dar jaučiasi prastai, ją kamuoja įvairūs negalavimai.
„Skauda stuburą, todėl sunkiai vaikštau. Kai prasidėjo daugiabučių statybos ir buvo užtverta įvaža, per kurią nebegaliu nei įeiti, nei įvažiuoti į kieme esantį garažą, tai labai apsunkino gyvenimą“, – skundėsi ne tik dėl nepatogumų, bet ir dėl sveikatos problemų nelaiminga besijaučianti moteris.
Beliko tik siauras takas
A.Dalekienė pasakojo, kad kalbėjosi su sklypo savininkais, aiškinosi, kodėl taip nutiko.
„Jie sako, kad tai jų žemė. Man keista, kad atėjūnai ateina ir įveda savo tvarką, sugriauna žmonių, kurie čia gyveno kur kas ilgiau, gyvenimą“, – gūžčiojo pečiais kaunietė.
Moteris guodėsi bent tuo, kad patekti į savo kiemą gali iš kitos greta esančios Rūtų gatvės. Bet takas nuo šios gatvės iki jos sklypo tarp kaimynų namų yra siauras, metro pločio, todėl privažiuoti iki namo automobiliu neįmanoma.
„Bijau, kad automobilį teks laikyti gatvėje netoli namų, už stovėjimą gali tekti brangiai mokėti. Taip pat sklypo vertė, jei patekti iki namo automobiliu nebus įmanoma, sumažės.
Manau, kad dėl susidariusios situacijos reikės pasitarti su teisininkais“, – sakė A.Dalekienė.
Kaimynus vargina dulkės
Kiti šalia naujųjų daugiabučių statybvietės įsikūrę kauniečiai džiaugėsi, kad statybininkai dirba neblogai, yra mandagūs ir paslaugūs, tačiau jiems neramu dėl kylančių dulkių.
„Dirbti pradeda po 7 valandos ryto, darbus baigia apie 18 valandą. Dėl to skųstis negalima. Blogiau dėl dulkių. Pastaruoju metu orai labai sausi, lietaus trūksta, todėl ir dulkių iš statybvietės kyla nemažai“, – kalbėjo greta būsimų vilų Radastų gatvėje gyvenantis Andrius Rakauskas.
Vyras tikino nežinantis, ar statybų vieta yra laistoma, drėkinama, nes to nėra matęs.
Tvorą statė kur panorėję
Bendrovės „Kauko vilos“, kuriai priklauso išskirtinis sklypas, vadovas R.Jocius tikino, kad restorano savininkai aplink valdą buvo pastatę tvorą. Tačiau ji buvo įrengta bet kaip, nesilaikant sklypo ribų.
„Restoranas nebuvo naudojamas, griuvo, sklypas buvo apleistas. Tarp tvoros ir Kauko alėjos 4-ojo namo sklypo atsirado tarpas, kuriuo to namo gyventojai įprato naudotis ir pasistatė garažą“, – pasakojo verslininkas.
R.Jocius svarstė, kad einant metams gyventojai, matyt, priprato prie to, kad į kiemą gali įvažiuoti būtent šiuo keliuku, ir įsivaizduoja, kad jis yra jų nuosavybė.
„Tačiau iš tiesų tai yra „Kauko vilų“ sklypo dalis. Ten, kur buvo įvažiavimas į Kauko alėjos 4-ojo namo kiemą, statoma atraminė sienutė.
Konfliktų su kaimynais nenorime, kaip spręsti susidariusią situaciją, galvosime. Tačiau žmonės turi suprasti, kad tai ne jų žemė ir valdos“, – apgailestavo R.Jocius.
Pasak sklypo savininko, visi statybos darbai esą atliekami laikantis reikalavimų, statybvietė drėkinama.
Patarė perkelti vartus
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pranešė, kad Kauko alėjos 4-ojo sklypo gyventojai važinėdavo per Kauko alėjos 2-ąjį sklypą neturėdami jokios servituto teisės.
„Kauko alėjos 2-asis sklypas suformuotas 2021 metais detaliuoju planu, ten nebuvo servituto teisės 4-ojo sklypo gyventojams važinėti per 2-ojo sklypą. Privataus namo vartai atsidarydavo į svetimą sklypą, servitutas detaliuoju planu nenustatytas. Kitaip sakant, buvo važinėjama pagal seną paprotinę teisę“, – aiškino N.Valatkevičius.
Savivaldybės atstovas Kauko alėjos 4-ojo namo gyventojams patarė vartus perkelti kitur.
„Sklypas ribojasi su gatve, tad vartus tikrai yra kur perkelti“, – sakė N.Valatkevičius.
Surengė architektų konkursą
Projektą „Kauko vilos“ kūrė architektas Ignas Kalinauskas.
Sumanyta, kad trijų daugiabučių pastatų formos bus horizontalios. Tokiu būdu norima sukurti modernių vilų įvaizdį.
Pastatai turėtų būti betoniniai, fasadai puošti 3D įspaudais. Tokie pat ažūriniai ornamentai dengs ir langų vitrinas. Tokia idėja kilo dėl to, kad smulkios detalės būdingos medinei Žaliakalnio architektūrai.
„F.Vizbaro vila taip pat buvo labai dekoratyvi, ją puošė arkos, kolonos, šie motyvai ir įkvėpė sukurti panašius ornamentus“, – sakė I.Kalinauskas.
Siekiama, kad naujųjų vilų gyventojai jaustųsi privačiai, bet per tarp namų paliktus plyšius matytųsi Kauko laiptai ir kiti nuo šlaito atsiveriantys vaizdai. Ketinama prikelti ir legendinio restorano „Kaukas“ fontaną.
Greta sklypo yra pėsčiųjų takas, vedantis prie Radastų gatvės pabaigoje esančių laiptų, kurie jungia Žaliakalnį su miesto centru. Toje vietoje ant šlaito numatyta įrengti visiems prieinamą apžvalgos aikštelę su vaizdu į miesto centrą.
Renkantis, kas kurs „Kauko vilų“ projektą, R.Jocius surengė architektūrinį konkursą, kuriame dalyvavo 5 architektų komandos.
Verslininkas patenkintas, kad statybas išskirtinėje Kauno vietoje pavyko pradėti šiais metais, nes 1923-iaisiais – prieš 100 metų – toje pat vietoje buvo pastatyta Vizbaro pilaitė.
Kontroliuoti statybas turi savivaldybė
Rasa Kėkštienė
Valstybinės teritorinio planavimo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene
„Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
Švarą ir tvarką viešose vietose užtikrina savivaldybių atstovai.
Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles, asmenys, vykdydami statybos, griovimo darbus, privalo užtikrinti, kad statybos vietoje būtų palaikoma švara ir tvarka, atitinkanti higienos normas.
Taip pat privalo prižiūrėti statybos aikšteles ir įvažiuojamuosius kelius į jas, transporto priemones naudoti taip, kad nebūtų teršiamos gatvės. Vykdant statybos ir griovimo, žemės kasimo ir sklypo lyginimo darbus privaloma nuvalyti, nuplauti išvažiuojančių automobilių ratus, kad purvas neužterštų gatvių.
Teritorijų naudotojai, atlikdami statybos darbus, prižiūrėdami ir tvarkydami tokias teritorijas privalo naudoti drėkinimo įrenginius.
Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų. Tirti, ar taisyklės pažeistos, ir nuobaudas skirti gali ne tik policijos, bet ir savivaldybės atstovai.
Taip pat savivaldybės administracija turi teisę organizuoti kontrolę dėl triukšmo. Kaune triukšmas remonto, rekonstrukcijos, montavimo ar statybos darbų metu gali sklisti darbo dienomis nuo 7 iki 22 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 9 iki 22 val.“
Istorinė vila buvo virtusi ir restoranu
Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo, inžinieriaus architekto F.Vizbaro ir jo žmonos Olimpiados Graudinaitės-Vizbarienės vila, kauniečių vadinama Baltąja vila, buvo vienas pirmųjų pastatų, iškilusių 1923 metais sklypais padalytame Mažajame Ąžuolyne.
Išskirtinėje vietoje pastatyta Vizbaro pilaitė buvo vienas garsiausių ir ekstravagantiškiausių gyvenamosios paskirties namų laikinojoje sostinėje.
Viduramžių romantikos stilių primenantis bokštelis ir baroko formos jungtis bei balta spalva, išryškinanti statinį šlaito fone, įkūnijo romantinį architekto požiūrį, kuriame susipynė tautinio stiliaus idėjos ir subtiliai interpretuotas istorizmo dekoratyvumas.
1940 metais Vizbarai pasitraukė į Vokietiją, o po karo jų vila buvo paversta komunaliniais butais.
1981 metais Kauno miesto valdžia nutarė buvusioje F.Vizbaro viloje įrengti restoraną, gyventojai buvo skubiai iškeldinti, restoraną projektuoti ėmėsi architektas Algimantas Sprindys.
Pastatas buvo blogos būklės ir vykdant darbus nugriuvo frontonas, paskui – bokštelis. Architektas sukūrė jau ne barokinio, bet gotikinio stiliaus pastato akcentus. Lauke buvo padaryta terasa, įrengtas spalvotas fontanas, baseinėlis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, besikeičiant pastato savininkams jis buvo apleistas.
2012 metais buvo nutarta jį nugriauti ir 2016 metais su žeme sulyginti paskutiniai pastato likučiai.
