Stebėjosi parinkta vieta
„Gyvenu Valakupių geomorfloginiame draustinyje, kurio gana nedidelė, tačiau gamtiniu požiūriu ypač reikšminga dalis įeina į „Natura 2000“ teritoriją. Kaip ir viskas būtų gražu, kol vieną rytą nepamatau girininkijos medkirčių, kurie skubiai ir be jokių leidimų pjauna medžius viena kryptimi, kuri veda prie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio sklypo.
O gi giliai miške, „Naturai 2000“ priklausančiame draustinio plote, neturinčio nei privažiavimo, nei infrastruktūros, savivaldybė nusprendžia pastatyti neišpasakytos prabangos 300 kv. m ploto grupinio gyvenimo namus dešimčiai jaunų žmonių, turinčių psichinę negalią pagal ES programą ir dalinį jos finansavimą.
Kita didžioji lėšų dalis, skirta įrengti asfaltuotus kelius, apšvietimą, komunikacijas per miško paklotą, priklausytų padengti patiems miesto gyventojams.
Kol kas savivaldybė neatsako bendruomenei, kiek kainuoja šis projektas. Kaip ir neatsako į daugelį klausimų: kodėl bus naikinamas šis unikalus gamtos plotas, kodėl bus iškirsti arboristų kaip ypač vertingi įvertinti šimtamečiai medžiai, vertinga augmenija sunaikinta dėl dešimties žmonių apgyvendinimo?
Ar projektas nediskriminuoja kitų socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių, gyvenančių ant skurdo ribos socialiniuose būstuose, ar jis apskritai ne per brangus miestui?“ – svarstoma vilnietės Lilės laiške, kuriuo pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Pastatas kainuos beveik 5 mln. eurų, bet didesnę dalį apmokėsime ES lėšomis. Taip, infrastruktūrą (medžiai jau nukirsti ir toliau kertami) apmokės miestas. Man sufleruojama, kad apgyvendinimas psichinę negalią turintiems žmonėms ten numatytas tik 5 metams. Kas bus toliau, neva, neaišku. Keista istorija, kai draustinyje statomas 300 kv. m ploto namas dešimčiai žmonių, lyg nebūtų daugiau vietų“, – stebėjosi A. Nemunaitis.
Rinkosi ramią ir saugią vietą
Kaip portalui lrytas.lt komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas, grupinio ir savarankiško gyvenimo namai Vilniuje steigiami vykdant institucinės globos sistemos pertvarką.
Pastatai suplanuoti Vilniaus miesto savivaldybės turimuose žemės sklypuose. Renkant vietą grupinio gyvenimo namams, atsižvelgta į proto negalią turinčių asmenų specialiuosius poreikius.
Šiems asmenims būtina užtikrinti ramybę ir saugumą bei integruoti juos į visuomenę. Dėl šios priežasties grupinio gyvenimo namai planuojami statyti arba įsigyjami jau susiformavusiose individualių namų bendrijose, esančiose arti gamtos, turinčiose saugią kaimynystę, kuriose nėra triukšmo, žmonių susibūrimų, aktyvios ūkinės veiklos, intensyvaus eismo. Privažiavimas prie planuojamų grupinio gyvenimo namų Kiškių gatvėje numatytas esamu privažiuojamuoju keliu nuo Kiškių gatvės.
Sklypas Kiškių g. 18, vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, patenka į menkai užstatytas urbanizuojamas teritorijas. Sklypas taip pat patenka į Valakampių klonio geomorfologinį draustinį, todėl projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje buvo numatytas reikalavimas projektinius pasiūlymus derinti su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, kuri vykdo draustinių priežiūrą.
Direkcija įvertins sprendinių atitikimą saugomų teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems veiklą saugomose teritorijose.
Kol kas kas ruošiamasi projektinių pasiūlymų derinimui, statybos leidimas nėra išduotas. Rangos darbų sutartis galėtų būti pasirašyta tik turint statybos leidimą. Pagal preliminarų projekto vertės skaičiavimą, infrastruktūros įrengimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų numatyta skirti 403 tūkst. eurų.
Projektiniuose pasiūlymuose, pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, numatyta šalinti 9 medžius – 3 mažalapes liepas ir 6 paprastąsias pušis, tačiau tai dar nereiškia, kad medžiai bus šalinami. Projektinius pasiūlymus aptarus su visuomene, jie gali būti koreguojami. Bet kuriuo atveju, prieš šalinant medžius reikėtų gauti leidimą.
5 metų terminas numatytas ES fondų reikalavimuose ir sutartyje. Tai reiškia, kad gaudama ES finansavimą savivaldybė įsipareigoja paslaugas teikti mažiausiai 5 metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui keisti paslaugas ar pastato paskirtį leidžiama, tačiau paskirtis nebus keičiama, nes savivaldybė privalo užtikrinti bendruomenines socialines paslaugas negalią turintiems žmonėms ir ateityje bus vykdoma šių paslaugų plėtra.
