Jei draudimo reikalingumu šiandien abejoja retas, ekspertus stebina kitas kai kurių lietuvių pasirinkimas – net ir po būsto apliejimo ar gaisro, užuot darbus patikėjus profesionalams, jį tvarkyti patiems.
Neįvertina, kiek kainuos ir užtruks
Sostinės centre, 100 kv. m ploto bute, kuriame tik ką buvo užbaigtas remontas, trūkusi žarnelė ir ilgą laiką be perstojo bėgęs vanduo pridarė kone 100 tūkst. eurų žalos.
Kitu atveju: po gaisro name – ekspertų suskaičiuota žala siekė 200 tūkst. eurų. Nors gaisras neatrodė didelis, mat degė vienas namo kampas, gesinant jį, vandeniu buvo užpiltas visas namas, taigi, jame teko keisti grindis, perdažyti sienas, tvarkyti lubas, net namo stogą.
Ekspertus stebina tai, kad panašiais itin sudėtingais atvejais būstų savininkai, užuot kreipęsi į profesionalus, kurie pasirūpina darbų eiliškumu, kompetentingais specialistais, reikiamais dokumentais, darbų imasi patys. Mano – sutaupys, o ir padarys greičiau.
Bendrovės BTA ekspertai patvirtina: per metus sulaukia daugiau nei kelių tūkstančių pranešimų apie gyventojų turtui padarytą žalą, tačiau norinčiųjų patikėti remonto darbus ekspertams – vienetai.
„Bendradarbiaujame su patyrusiais savo srities profesionalais, kurie atlieka pačius įvairiausius darbus – nuo valymo iki rangos darbų, tačiau pastebime, kad gyventojai mieliau pasirenka piniginę žalos išmoką nei kokybiškai ir su garantija atliktus darbus“, – sako BTA Turto draudimo rizikų specialistė Aurelija Baranauskaitė.
Bendrovės „Remeks“ žalų tyrimo vyriausiasis ekspertas Mindaugas Antanaitis pritaria: klientas turi teisę gauti piniginę žalos išmoką, tuomet patys ar samdydami specialistus atlikti visus darbus, kuriuos būtina, dalį jų arba nedaryti nieko – pasitaiko ir tokių atvejų.
„Žmonės susigundo pinigais, mano, kad patys viską sutvarkys greičiau ir pigiau nei tą padarytų ekspertai, tačiau, supratę, kad remonto darbai stringa, galiausiai, dalis nusprendžia juos perleisti profesionalams.
Užliejus būstą, po gaisro, po gamtinės stichijos įprastai būtini kompleksiniai darbai: samdomas elektrikas, dažytojas, stogų meistras ir pan. Jei klientai visus darbus organizuoja patys, atvažiuoja vienas specialistas, kito tenka ieškoti, derinti darbus, jei paliko broko, jį taisyti – tas išvargina. Jei imasi profesionalai, viską sprendžia jie: organizuoja darbus, sprendžia sunkumus, suteikia garantiją atliktiems darbams“, – paaiškino M. Antanaitis.
Jei, pavyzdžiui, individualiame name trūksta vamzdis ir užlieja visą pirmą aukštą, tenka keisti ne tik santechnikos jungtis, bet ir spręsti elektros instaliacijos problemas, remontuoti sienas bei lubas. Jei darbų daug, paaiškėjus, kiek viskas truks laiko ir kainuos, motyvacija viską atlikti patiems, kaip praktikoje pastebi ekspertas, blėsta.
Vieną žalą seka kita
Pasak pašnekovo, vienus klastingiausių pažeidimų sukelia ugnis. Aprūkus patalpoms, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žala nėra didelė. Tačiau, pradėjus valyti, suodžiai ne tik kad neišsivalo, bet ir dar labiau pasisklaido. Tokiu atveju pridaroma tik dar daugiau žalos.
Gaisro metu apdega ar aprūksta baldai, drabužiai, žaislai, ne tik sienos ar lubos. Jei gaisras įvyksta daugiabutyje, apdega ar apliejamas bendro naudojimo koridorius, apgadinamas fasadas, kartais apliejami kaimynų butai, tuomet svarbi tampa civilinė atsakomybė.
„Suprasti pačiam, kaip viską sutvarkyti: įstiklinti balkoną, sutvarkyti fasadą, išvalyti daiktus, panaikinti kvapus – juk retas žmogus turi tokios patirties“, – kalbėjo ekspertas.
M. Antanaitis paaiškino, kaip vyksta žalos nustatymas, ir kodėl ekspertų paslaugos išties palengvina dalią. Pirmiausia, įvykus draudiminiam įvykiui, klientas informuoja draudimo bendrovę, būste apsilanko bendrovės arba pasamdyti ekspertai. Kuris iš jų dalyvaus pirminėje apžiūroje, didelio skirtumo nėra, mat, kaip komentavo ekspertas, vizitų gali būti ir kelios dešimtys – tiek, kiek reikės.
Ekspertas-vertintojas vertina ir namų turtą: kokie daiktai sugadinti, kokios galimybės juos sutvarkyti, išvalyti.
Draudimo bendrovė ir remontu besirūpinantys draudimo partneriai įvertina situaciją, parenka tinkamiausias priemones ir tik tada atlieka darbus. Draudėjui nieko papildomai daryti nereikia, specialistai pasirūpina visa reikiama dokumentacija, atlieka darbus, suteikia garantiją, o jei darbų metu paaiškėja, kad žala yra kiek didesnė nei manyta, viską derina tiesiai su draudimo bendrove.
Pamatę žalą persigalvoja
BTA ekspertė A. Baranauskaitė antrina: išties pasitaiko atvejų, kai nukentėjusieji gavę draudimo išmoką ir patys pradėję remontus, paprašo profesionalų pagalbos iš draudimo partnerio.
„Pradėję tvarkytis patys ir pamatę, kad ne viskas klostosi pagal planą, kai kurie gyventojai vėl kreipiasi pagalbos, nors jiems jau buvo suteikta žalos išmoka.
Pasitaiko atvejų, kai nukentėjusieji nori grąžinti gautą išmoką ir gauti profesionalias remonto paslaugas iš draudimo partnerio. Kad nepasitaikytų tokių situacijų raginame gyventojus iš anksto pasikonsultuoti su specialistais, nes patirta žala gali būti ne tik matoma vizualiai“, – pažymi ekspertė.
Ji priduria, kad remonto darbų patikėjimas draudimo partneriams sutaupo laiko ir nervų. Dar ne visi lietuviai tai įvertina, tačiau, anot A. Baranauskaitės, turbūt dauguma mieliau norėtų leisti laiką su savo šeima, o ne valyti suodinas sienas.
