Šioje vietoje planuojama įkurti ir sporto muziejų, nors patys stadiono griaučiai ilgą laiką buvo vadinami memorialu politikų neveiklumui ir trumparegiškumui.
Tokių atvejų mūsų didmiesčiuose yra ir daugiau. Pro žinomiems tarptautiniams tinklams priklausančių Vilniaus viešbučių langus jau daug metų matyti buvę Koncertų ir sporto rūmai aptverti tvora, išmarginti sienų tepliotojų.
O galėjo būti taip, kad kostiumais pasipuošę šių viešbučių svečiai rytais eitų į konferencijas, o vakarais pasklistų po sostinės restoranus, kurių apstu ir aplink vaiduokliu virtusį buvusių Sporto rūmų pastatą.
Šitokia vizija tapo itin aktuali dabar, kai būriai darbininkų asfaltuoja gatves ir kloja šaligatvius aplink „Litexpo“ parodų centrą, kurio prieigos iki šiol labiau priminė kaimą, o ne svarbiems politikos renginiams skirtą sostinės rajoną.
„Litexpo“ rūmų paruošimas liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui kainuos dešimtis milijonų eurų.
Tačiau šie milijonai galėjo būti panaudoti Sporto rūmus pertvarkant į modernų kongresų centrą. Buvusio mero A.Zuoko vadovaujama sostinės savivaldybė tokį planą buvo parengusi dar 2013–2014 metais, o Finansų ministerija 2019 metais buvo apskaičiavusi, kad tai kainuotų 29 milijonus eurų.
Tiesa, šiuo metu kaina neabejotinai būtų didesnė, tačiau dar brangiau kainavo delsimas įgyvendinti šią idėją.
Apskaičiavęs pajamas, kurias iš dabar itin populiaraus konferencijų turizmo galėjo gauti Vilniaus ir aplinkinių miestų viešbučiai, restoranai, kavinės, A.Zuokas įvertino, kad neveiklumo žala gali siekti šimtus milijonų eurų.
Vilniaus savivaldybės pasiūlymui 2004 metais uždarytame pastate įrengti kongresų ir konferencijų centrą buvo pritaręs dar A.Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas.
Šią idėją ir pasiruošimo darbus perėmė ir vėlesnė Vyriausybė, tačiau dabartinė premjerė konservatorė I.Šimonytė įjungė atbulinę pavarą ir nutarė iš naujo pradėti derybas su žydų bendruomenėmis.
Visos diskusijos dėl Sporto rūmų, stovinčių nuo XVI amžiaus veikusių senųjų žydų kapinių vietoje, buvo baigtos dar tuomet, kai Vyriausybei vadovavo S.Skvernelis.
Būsimajame kongresų ir konferencijų centre buvo numatyta vieta žydų atminimui įamžinti, tačiau šių metų balandį premjerės I.Šimonytės potvarkiu vėl buvo sudaryta darbo grupė iš Lietuvos ir pasaulio mokslininkų, istorikų, rabinų ir visuomenininkų.
Šiai grupei pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos buvusiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo.
Dar grupei nepradėjus diskusijų buvo aišku, kad jos užsitęs, bet Vyriausybės atstovai viliasi pasiūlymų dėl statinio ir jo teritorijos ateities sulaukti iki šių metų pabaigos.
Kiek valstybei kainuos mažiausiai pusmetį truksiančios diskusijos, dar nežinia, tačiau žinoma, kad būtiniausi apleisto pastato remonto darbai jau kainavo 200 tūkst. eurų.
Po to nepasikeitė niekas, tik per stogą nebeteka vanduo, o apžiūrėti pastato atėję darbo grupės specialistai gali būti ramūs, kad ant galvos neužkris gabalas permirkusių pakabinamųjų lubų.
„Negi mes tokie turtingi?“ – likimo valiai paliktu pastatu stebėjosi „Lietuvos ryto“ kalbintas architektas A.Kaušpėdas.
Jis priminė, kad Sporto rūmai – ne šiaip į Kultūros paveldo registrą įrašytas pastatas, o istorinis statinys, kuriame prieš 35 metus įsikūrė Sąjūdis, o vėliau buvo surengtos Sausio 13-osios aukų laidotuvės.
Žinoma, politikų trypčiojimas dažniausiai būna ydingas, bet, pasirodo, ne mažesnė blogybė – perdėtas veiklumas ar aktyvus kišimasis į statybų verslą.
Antai Kauno meras V.Matijošaitis taip greitai keičia nuomonę ir planus dėl griūvančio, miestą darkančio viešbučio „Britanika“, kad architektai ir jį rekonstruoti norintys verslininkai nebežino, ko griebtis.
Į teisėsaugos akiratį dėl galimo kyšininkavimo pakliuvęs buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas pareigūnams aiškino, kad rekonstruoti „Britanikos“ viešbutį meras trukdo siekdamas asmeninės naudos.
Mat visai šalia apgriuvusios „Britanikos“ jau yra viešbutis „Metropolis“ bei verslo centras „Magnum“, kuriuos valdo pats miesto meras V.Matijošaitis.
Galbūt dėl to naujo viešbučio statybas palaiminęs V.Matijošaitis netrukus persigalvojo.
Prieštarauti projektui Kauno meras esą ypač pradėjo iš statytojų sužinojęs, kad planuojamas viešbutis priklausys tarptautiniam tinklui „Hilton“.
Vietos politikai neatmetė, kad tai užgavo V.Matijošaičio ambicijas, nes jis buvo pradėjęs Vilniuje statyti „Hilton“ tinklo viešbutį, kuris turėjo tapti pirmuoju Baltijos šalyse.
Ginčai dėl „Britanikos“ persikėlė į teismus, o pastatas, nuo kurio stogo atsiveria gražiausia Kauno centro panorama, iki šiol stovi lyg vaiduoklis.
Gali būti, kad stovės dar ilgai, – juk nei miestų, nei centrinės valdžios vadovams už tai nėra jokios asmeninės atsakomybės.
