Juolab kad nemenka dalis jų atvyksta geležinkeliu ir per stoties rūmus išeina į taip sakant, magistralinę Kauno naujamiesčio gatvę, vadinamą Vytauto prospektu. O šio prospekto pradžią galima laikyti simboliniais miesto vartais, kurie, deja, vienoje pusėje vis dar smarkiai pakrypę.
Tie, kas vėliau pradėjo, rekonstrukciją jau baigė
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog abipus prospekto stovinčių kampinių dviejų seniai iškilusių namų naujieji savininkai prieš keletą metų Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus specialistus supažindino su savo planais renovuoti šiuos statinius.
Savivaldybei padedant (paskyrus fasadų atnaujinimui keliasdešimt tūkstančių eurų) vieni planai virto realybe, ir Vytauto pr. 2-asis namas, kuriame tarpukariu veikė viešbutis, jau atgimė. Antro statinio savininkų planai, nors ir juos įgyvendinti buvo žadėta netgi anksčiau, nei kitoje „vartų“ pusėje, taip ir liko nerealizuoti.
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas šią savaitę žurnalistei pakartojo, jog neturi žinių, ar privatus apleistas namas vėl pakeitė savo savininką. Taigi, nežinia, ir ką planuojama su įgytu nekilnojamuoju turtu Kauno naujamiestyje daryti. Namo renovacijos projekto paveldo specialistai nematė, o dėl Paveldotvarkos programos lėšų skyrimo Vytauto pr. 1 pastato fasadams atnaujinti Kauno miesto savivaldybė sprendimo priimti negalėjo.
„Principas yra toks, kad lėšų fasadui skiriame tik tada, kai pastatas realiai tvarkomas. O ten jau daug metų niekas nevyksta. Tada, kai į mūsų skyrių verslininkai kreipėsi, buvo dar neišspręstų klausimų dėl žemės sklypo. Ir dar jie planavo pristatyti vieną papildomą namo aukštą…“, – prisiminė skyriaus vedėjas.
Dabartinį NT Vytauto prospekto pradžioje savininką įvardijo Centro seniūnijos vadovas Marius Švaikauskas ir pridūrė, kad kiekvienais metais apleisto turto savininkui miestas taiko padidintą NT mokestį. O kad situacija nesikeičia, tai ir šiemet tokia poveikio priemonė dėl nepradedamo tvarkyti Vytauto pr. 1 namo gali būti reali jo savininkui. Tiksliau, savininkei – Vilniuje, Konstitucijos prospekte įsikūrusiai bendrovei „IREC Baltic“.
Internete ji prisistato kaip „nekilnojamojo turto įmonė, savo veikla apimanti pilną analizės, projektavimo, statybos bei eksploatavimo procesą“. Bendrovė patikina, kad jai „kruopštus poreikių ir situacijos tyrimas, tinkamas sklypo ar jau esamo objekto parinkimas bei pritaikymas numatytoms reikmėms leidžia išspręsti net pačius sudėtingiausius projektavimo ir statybos uždavinius“.
Situacija tebetiriama
Padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – bene vienintelė priemonė, kurią apleistų pastatų savininkams gali taikyti Kauno miestas. Savivaldybė ir šiais metais taiko dar 2020-aisiais miesto tarybos patvirtintus NT mokesčių tarifus. Didžiausią (3 proc.) mokestinės turto vertės sumą privalu mokėti už turtą, kuris įtrauktas į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Sostinės įmonei, vykdančiai milijoninius projektus (citify.eu.lt nurodo, jog „IREC Baltic“ projektų vertė 40 mln. eurų), Kauno savivaldybės uždėtas mokestis dėl neprižiūrimo pastato – gal tik menkutis kepštelėjimas per firmos piniginę?
Ši bendrovė viešinasi turinti išduotą statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatą, jai suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu. Greta jos vystomų ar jau užbaigtų stambių projektų Vilniuje, Palangoje yra ir daugiabutis „Korio“ gyvenamasis namas Kauno Kalniečiuose. Tačiau objekto Kauno naujamiestyje (Vytauto pr. 1) reklaminės nuotraukos viešojoje erdvėje nesimato.
Bet šį objektą puikiausiai galima apžiūrėti vietoje, akivaizdžiai. Ne taip seniai čia prekiauta antkapiais, kita kapinių atributika. Taip pat – ir rūbais vaikams. Veikė optika (apie tai skelbia išlikusi iškaba), kurios lange reklamuojama galimybė įsigyti vizas į Baltarusiją, Rusiją ar kitas šalis. Pastate Vytauto pr. 1 veikė kirpykla, į kurią eidamos klientės tamsiame koridoriuje baimingai dairydavosi, ar neperbėgs tako koks graužikas. Kirpėjos buvo geros, kadangi už patalpų nuomą mokėjo nebrangiai, tai ir paslaugos pigesnės čia buvo nei kitur. Bet visuomenės sveikatos prievaizdams „nenorminės“ kirpyklos sanitarinės sąlygos vis užkliūdavo…
Durų pirmame pastato aukšte tiek nuo M. K. Čiurlionio gatvės, tiek nuo Vytauto prospekto pusės yra ne vienerios, bet kai kurios iš jų užrakintos. O ūkinėmis prekėmis šio namo pirmame aukšte prekiaujančių krautuvėlių durys pirkėjams vis dar atviros. Tiesa, ne visą dieną, – po 16 valandos apgriuvusiame name su balkonais, kurie „įvilkti“ į sietus, sulaikančius trupančias betono atplaišas, komercija baigiasi.
Maždaug prieš mėnesį telefonu susisiekiau su Šarūnu Breive, kurį rekvizitai.vz.lt nurodo esant UAB „IREC Baltic“ vadovu. Beje, jo vadovaujama įmonė veikia jau penkioliktus metus, turi 13 apdraustų darbuotojų, ir jų vidutiniai atlyginimai 2023-ųjų kovą buvo 2441,3 Eur (moterų) bei 4747,54 Eur (vyrų). Bendrovės įstatinis kapitalas 2896 eurai. Pardavimo duomenys minimame portale neatnaujinti keletą metų, tik skelbiama jog 2018-aisiais gauta 5,46 mln. eurų pajamų, tačiau nurodyta, jog tais pačiais metais patirtas grynasis nuostolis – 792 752 eurai.
Taigi, bendrovės vadovui žurnalistė paaiškina, kuo konkrečiai „Kas vyksta Kaune“ (miesto savivaldybė, beje, – taip pat) domisi: kada bus pradėtas pastato Vytauto pr. 1 Kaune atnaujinimas, ar projektas jau yra, bei kokią paskirtį po renovacijos numato tam namui jo savininkas?
„Negalėsiu pakomentuoti. Perduosiu jūsų telefono numerį, jums paskambins ir atsakys į jūsų klausimus“, – tiek teišgirdau.
Deja, skambučio taip ir nesulaukiau. O šią savaitę p. Š. Breivė telefonu „nuramino“, paaiškinęs, jei žurnalistei niekas iš bendrovės nepaskambino, reiškia, neturi, ką pasakyti…
Istoriniai momentai
Kad šiame pastate prieš keliasdešimt metų veikė Geležinkeliečių poliklinika, puikiai žinau, nes turėjau progų joje lankytis drauge su savo (a.a.) Mama, kuri dirbo geležinkelio krovinių stotyje konteinerių planuotoja. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai prasidėjo nekilnojamojo turto sugrąžinimo paveldėtojams procesas, neabejota, kad šio namo teisėtiems savininkams bus išmokėta piniginė kompensacija.
Kadangi tuo metu įstatymai skelbė, jog švietimo ir sveikatos apsaugai naudojami statiniai nėra grąžintini. Bet nutiko kitaip, – poliklinika iškeldinta į ramią gatvelę Vytauto parko papėdėje, kur netrukus iš viso nustojo gyvavusi. Kaip ir kita panaši, vadinama žinybine, įstaiga Nemuno gatvėje, Senamiestyje.
Namą Vytauto pr. 1 atgavęs turto paveldėtojas, kaip matome, juo nesirūpino ne vieną dešimtmetį. Gal per toli nuo Kauno ir nuo Lietuvos gyveno, gal lėšų neturėjo ir tikėjosi, kad kažkas kitas tą paveldo namą savo kaštais restauruos? Galiausiai pastatas perėjo į kitas rankas, bet ir kiti šeimininkai neskuba „vaizdelio keisti“.
Priminti portalo skaitytojams Vytauto pr. 1 namo istorines ištakas „Kas vyksta Kaune“ paprašė garsią Kauno tarpukario kultūros ekspertę, architektūros istorikę Jolitą Kančienę.
„Šis paveldo pastatas buvo suprojektuotas inžinieriaus Juozo Segalausko, statytas 1928 – 1930-aisiais. Tačiau toje vietoje iki tol (nuo 19 amžiaus pabaigos) jau stovėjo Marijos ir Grigorijaus Volfų pastatas, su parduotuve, buvo ir keli butai. Savininkams priklausė ir alaus gamykla (garsusis Volf Engelman bravoras).
Apie 1930 metus naujasis namo savininkas Noachimas Romas jį paaukštino, – pastatė 3-ąjį aukštą. Taip pat buvo pastatytas naujas triaukštis korpusas (prie M. K. Čiurlionio gatvės). Šiame name iki karo patalpos buvo nuomojamos Apygardos teismo archyvui, Susisiekimo ministerijos Plentų valdybai, Kauno muitinei. Jai ypač buvo patogu įsikurti greta geležinkelio stoties. Beje, 1934 metais namo pirmojo aukšto angos buvo padidintos, – perdirbtos į vitrinas“, – papasakojo J. Kančienė.
Jeigu šis namas stovėtų kur nuošalesnėje vietoje, gal jo „apšepimas“ mažai kam kliūtų. Bet dabar, tiek jis, tiek čia pat Vytauto prospekto pradžioje turgumi po stogu paverstas sovietmečiu pastatytas kino teatro „Planeta“ pastatas tikrai nekelia pasigėrėjimo nei praeiviams, nei pro šalį važiuojantiesiems. Juolab tiems, kurie gal pirmą kartą lankosi šauniame Kauno mieste.
