Patvirtindama šį detalųjį planą ir jį lydintį aiškinamąjį raštą savivaldybė taip pat numatė minėto sklypo užstatymo zonas ir užstatymo intensyvumą. Remiantis šiuo iki šiol galiojančiu dokumentu 2016 m. vystytojas priėmėme sprendimą įsigyti Ceikinių g. esantį žemės sklypą.
Konkretus medis, apie kurį kalbama detaliojo plano pagrindinio brėžinio popierinėje versijoje, yra dengiamas užstatymo reglamentų lentele. Tačiau galutinė to paties detaliojo plano pagrindinio brėžinio elektroninė DWG formato dokumento versija, kuri buvo perduota vystytojui ir yra prieinama savivaldybei, patraukus minėtą lentelę aiškiai rodo, jog diskusijų objektu tapęs medis yra pažymėtas kaip kertamas.
Negana to, kad šis kaip ir kiti 11 sklype esančių medžių yra kertami aiškiai nurodoma ir dar 2008 m. parengtame detaliojo plano aiškinamajame rašte. Čia teigiama, kad konkrečiai šiame sklype yra fiksuojamas saugomai vertingai želdinių grupei priskiriamas ąžuolas (Nr. 131), tuo tarpu „[...] kiti savaiminiai ir sodinti lapuočiai bei eglutės ir vaismedžiai [...] planuojami kirsti [...]“.
Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė Tarybos sprendimu ne tik anuomet patvirtino sprendimą šalinti medžius, bet ir praėjusią savaitę informuodama visuomenę žinojo, jog teikia klaidinamą informaciją teigdama, kad nupjauto ąžuolo šalinti nebuvo galima.
Detalusis planas ir jį lydintis aiškinamasis raštas įmonei niekada nekėlė abejonių dėl to, kokius reikalavimus šio sklypo vystymui kelia savivaldybė.
Priešingai, vystytojas matė oficialiuose savivaldybės dokumentuose kirtimui pažymėtus medžius kaip vertybę, todėl eilę metų vystė architektūrinę koncepciją su medžiu centre, o atlikę daugybę tyrimų ir išgirdę arboristų nuogąstavimus, jog medis neišgyvens po statybų – teikė siūlymus medį perkelti pagal patentuotą inovatyvią metodologiją.
Tam buvo kreiptasi į šioje srityje daugiau nei 40 metų besispecializuojančią įmonę JAV, turinčią daug sėkmingos patirties perkeliant medžius Šiaurės Amerikoje ir visame pasaulyje, o savivaldybė buvo supažindinta su detaliu bendrovės siūlymu, kaip šiuo konkrečiu atveju būtų organizuojamas ąžuolo perkėlimas.
Savivaldybei taip pat buvo pateikti ir šios Amerikos bendrovės anksčiau atlikti brandžių medžių perkėlimo darbų pavyzdžiai. Tuomet buvo skaičiuota, jog medžio perkėlimo sąmata, kurią savanoriškai vystytojas siūlė padengti, sieks pusę milijono eurų. Kaip jau minėta, savivaldybė šį pasiūlymą atmetė.
Savivaldybei buvo teikti ir kiti pasiūlymai siekiant išsaugoti minėtą ąžuolą, taip pat siūlyta sklypo teritorijoje jį kompensuoti nauja žaluma. Tarp tokių pasiūlymų buvo ir vizija ąžuolą pakeisti kitu geriau uždaroje erdvėje klestėti pritaikytu medžiu, vis dar medį paliekant architektūrinio sprendinio epicentre. Šie pasiūlymai taip pat nebuvo išgirsti.
Nors ilgą laiką buvo dėtos pastangos ąžuolą išsaugoti ir į tai investuotos solidžios sumos, savivaldybė atmetė visus teiktus pasiūlymus ir kategoriškai laikėsi pozicijos, kuri prieštaravo jos pačios patvirtintiems oficialiems ir aukštesnę juridinę galią turintiems dokumentams. Tuo tarpu šiandien viešojoje komunikacijoje ji prisidengia vėliau parengta projektavimo užduotimi, nors dėl reikalavimų prieštaringumo detaliajam planui tokia projektavimo užduotis nėra teisėta.
Remiantis galiojančiomis tvarkomis ir norint pradėti lietaus nuotekų tinklo remonto darbus vystytojas turėjo teisę medį šalinti dėl jo statuso detaliajame plane ir taip pat dėl ąžuolo lokacijos inžinerinių tinklų apsaugos zonoje. Pastarosios aplinkybės nereikalauja atskiro institucijų leidimo, tačiau apie želdyno šalinimą savivaldybė buvo iš anksto informuota.
Sklypo teritorijoje Ceikinių g. esantis ir detaliajame plane Nr. 131 pažymėtas šimtametis ąžuolas yra ir bus saugomas, kaip tai numato detalusis planas.
