„Vasarą laukia „Imagine Dragons“ koncertas, todėl kyla klausimas: ar tiltas saugus, ir kodėl jis taip siūbuoja, ar nereikėtų kažko daryti?“ – svarstė su redakcija susisiekęs vilnietis.
Pavojaus nėra
Kaip paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, vibracijos juntamos, nes tokiam dideliam srautui pėsčiųjų tiltas sovietmečiu neprojektuotas, tačiau konstrukcijos tikrai pajėgios atlaikyti esamus srautus, jos kasmet tikrinamos.
„Vingio parko pėsčiųjų viadukas statytas 1985 metais ir nėra pritaikytas dideliems pėsčiųjų srautams. Dėl to Vingio parko pusėje yra sumontuoti pėsčiųjų srautą ribojantys barjerai, taip pat įrengti lynai pėsčiųjų viaduko vibracijoms slopinti.
Tiltu einant itin dideliam pėsčiųjų srautui, gali būti juntamos vibracijos, tačiau jos pavojaus žmonėms nekelia – esamų srautą fiziškai ribojančių ir vibracijas slopinančių priemonių pakanka, kad tiltas saugiai atlaikytų maksimalų pro barjerus praeinančių žmonių skaičių.
Be to, visi tiltai Vilniuje yra kasmet profilaktiškai tikrinami, įsitikinant, kad jais saugu naudotis. Norint visiškai eliminuoti dėl didelio pėsčiųjų srauto kylančias vibracijas, reikėtų dabartinį viaduką griauti ir jo vietoje statyti naują. Kol kas tokių darbų savivaldybė neplanuoja“, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės atsiųstame komentare.
Paaiškino, kas vyksta
Kaip portalui lrytas.lt komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros prof. dr. Darius Bačinskas, tiltas su dinaminiais svyravimais susijusių problemų turėjo nuo pat eksploatacijos pradžios.
Jei žmonių srautas ant tilto nedidelis, jo eksploatacija įprasta ir niekuo neišsiskiria nuo kitų pėsčiųjų tiltų. Problemos prasideda ant tilto atsidūrus didesniam skaičiui žmonių – tuomet sukeliami horizontalūs skersiniai virpesiai, kurie, be abejo, turi įtakos tiek pačių pėsčiųjų komfortui, tiek ir laikančiųjų konstrukcijų būsenai.
Dar sovietmečiu Vingio parko teritorijoje intensyviai vykstant įvairaus pobūdžio renginiams tilto prieigose būdavo įrengti žmonių srautą ribojantys barjerai, o paties srauto intensyvumą kontroliuodavo tuometė milicija. Tačiau net ir tuo atveju, tiltas patirdavo minėtas vibracijas.
„Po vieno iš tokių renginių teko ir pačiam patirti, tiesa sakant, nelabai malonų jausmą, kai sąlyginai didelių parametrų tiltas svyruoja lyg paprastas lieptas. Nepriklausomos Lietuvos laikais tilto svyravimai dalinai stabilizuoti, įrengus papildomus plieninius lynus, kurie prijungti prie plieninės tilto perdangos ir inkaruoti Vingio parko pusėje esančiame krante.
Kita vertus, pačių svyravimų problema ilgainiui tapo mažiau aktuali dėl gerokai sumažėjusių dideles žmonių minias sutraukiančių renginių skaičiaus. Vis dėlto, per pastarąjį dešimtmetį tiltas retkarčiais primena apie save pasibaigus muzikos, pavyzdžiui, Lady Gagos koncertui Vilniuje 2012 metais ar Vilniaus maratonui“, – kalbėjo mokslininkas.
Panašių tiltų yra daugiau
Vingio parko tiltas nėra vienintelis pasaulyje, susiduriantis su dinaminių svyravimų problema. Kaip klasikinį pavyzdį D. Bačinskas įvardijo Tūkstantmečio tiltą (angl. Millennium Bridge) Londone, kuris dėl pėsčiųjų sukeliamų svyravimų rekonstrukcijai buvo uždarytas praėjus vos dviem dienoms po jo atidarymo 2000 metais.
Kiek pėsčiųjų sukeliami svyravimai pavojingi Vingio tilto laikančiosioms konstrukcijoms, pašnekovo žodžiais, sunku įvertinti. Būtina atlikti tilto dinaminių parametrų eksperimentinius matavimus bei teorinius skaičiavimus.
Šių tyrimų metu galima būtų tiksliau identifikuoti skirtingo intensyvumo ir pobūdžio pėsčiųjų srautų sukeliamus poveikius bei efektus tilto konstrukcijoms. Tačiau yra ir kitas aspektas – pėsčiųjų komfortas.
Pastarosios savaitės įvykiai po didelę žmonių minią sutraukusio renginio rodo, kad tilto problemos, susijusios su pėsčiųjų komforto kriterijais niekur nedingo. Neaiški ir naujai įrengtų lynų būklė. Mažai tikėtina, kad eksploatuojant tiltą ji buvo papildomai tyrinėta. Plienas turi išskirtinę savybę atsipalaiduoti, o mažėjantis lynų įtempimas gali turėti reikšmingos įtakos svyravimų stabilizavimui.
Reaguoja skirtingai
Dinaminius svyravimus žmonės, pašnekovo žodžiais, priima skirtingai. Viskas priklauso nuo jų amžiaus, psichologinės būsenos ir kitų individualių aspektų. Vienus tai gąsdina, kitiems atvirkščiai: tai – pramoga. Bet kokiu atveju pėsčiųjų tiltų konstrukcijos turi atitikti pėsčiųjų komforto kriterijus, kuriuos reglamentuoja dabartinės tiltų konstrukcijų projektavimo normos.
„Kyla natūralus klausimas, ką daryti? Viskas priklauso nuo pėsčiųjų srautų ateityje prognozės. Neprognozuojant didelių renginių Vingio parke ateityje, tilto konstrukcijos dinaminiu požiūriu gali būti eksploatuojamos ir toliau. Jei tilte nėra reikšmingų pažeidimų, konstrukcijų sauga tilto savininkams neturėtų kelti didesnių problemų.
Žmonių srautų kontrolė po panašios apimties renginių būtina. Kokia ribojimų apimtis ir priemonės sunku identifikuoti, kaip jau minėjau, tam reikalingi papildomi tyrimai. Kita vertus, jei tokio pobūdžio renginiai taps vis dažnesni, privalu imtis papildomų priemonių tilto konstrukcijų dinaminės būklės įvertinimui.
Identifikavus su tiltų svyravimais ir pėsčiųjų komfortu susijusias problemas, dabartinės technologinės priemonės gali jas išspręsti. Be abejo kaip ir įprastai, viskas kainuoja. Bet kokiu atveju, jei Vingio parkas atgis, kartu atgis ir jį supantys statiniai ir tam tikros finansinės injekcijos jų saugai ir eksploatacinių parametrų apribojimų užtikrinimui bus būtinos“, – apibendrino pašnekovas.
Vingio parko pėsčiųjų tiltas per Nerį Vilniuje pastatytas 1985 m. Iki maždaug 1960 m. šioje vietoje stovėjo geležinkelio tiltas buvęs Vilniaus siaurojo geležinkelio infrastruktūros dalimi. Prieš pastatant dabartinį tiltą vasaros laikotarpiu buvo įrengiamas laikinas pantoninis tiltas.
Tiltas savo konstrukciniu sprendiniu ir parametrais – unikalus Lietuvos transporto infrastruktūros statinys. Bendras tilto ilgis apie 230 m, o ilgiausias atstumas tarp atramų 118 m. Tai ilgiausią tarpatramį turintis tiltas Lietuvoje. Unikali ir tilto vantinė konstrukcija. Tai bene vienintelis tokių geometrinių parametrų vantinis tiltas Lietuvoje.
Portalui „Made in Vilnius“ prieš porą mėnesių Vilniaus miesto savivaldybė įvardijo du galimai avarinės būklės tiltus – Valakampių ir Kazbėjų. „Valakampių tiltu eismas vyksta, bet jis nuo 2021 m. vasario apribotas – ribojamas tiltu važiuojančių automobilių svoris, o pirmoji juosta abiem kryptimis yra skirta tik viešajam transportui. Šiuo metu baigiamas rengti Valakampių tilto rekonstrukcijos projektas, jis bus teikiamas ekspertizei, o tuomet bus skelbiamas rangos darbų pirkimas. Tikimasi, kad rekonstrukcija bus užbaigta dar šiemet“, – tuomet komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas G. Grubinskas.
Kitas – Kazbėjų tiltas – irgi yra avarinės būklės, tačiau automobilių eismą čia uždraudė dar 2018 metais. Kirsti tiltą vis dar gali pėstieji ir dviratininkai. Savivaldybė jau pradėjo remontuoti tiltą praėjusių metų pabaigoje. Tiltą planuojama atnaujinti per kelerius metus.
