Medį nukirtusi bendrovė „Rinktinės NT“ savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad medis nebrandus, jo amžius nesiekia šimto metų, o šaknų plotas patenka ant lietaus nuotekų tinklo ir daro jiems akivaizdžią žalą. Įtariama, kad iš tiesų medis trukdė uždirbti daugiau pinigų.
Elgesį pavadino cinišku
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, jog sveiku protu sunku paaiškinti tuo, kas įvyko, buvo padarytas tyčinis veiksmas, neturintis logiškų paaiškinimų.
Akivaizdu, kad motyvai – finansiniai, spjauta į bendruomenės, savivaldybės poziciją, į bet ką. Bandymą rasti pagrindimą šiam veiksmui savivaldybė paneigtų keliais sakiniais. Pastaruoju metu NT plėtotojai vis pabrėžė, jog šis medis trukdo projektui šiame sklype – prikurti kuo daugiau kv. metrų, apie nuotekų tinklus, nebuvo kalbama.
Kaip pastebėjo V. Benkunskas, šį pavasarį Ceikinių ąžuolas sužaliavo vienas pirmųjų, tačiau buvo pasielgta kaip civilizacijos glūdumoje.
„Savivaldybė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ąžuolo liesti negalima, todėl visus ištiko šokas. Visi dokumentai, susitikimų protokolai bus paviešinti. Ciniškumą rodo paskutiniai NT plėtotojo veiksmai. Gegužės 9 dienos susitikime dalyvavo savivaldybės atstovai, arboristai, NT vystytojai. Diskutuota, kaip keisti sprendinius.
Vystytojai prašė arba medį saugoti, jei neturi perspektyvos – jį šalinti. Savivaldybė atsakė, kad yra visos galimybės medį išsaugoti, kad jis gali tapti projekto ašimi, toks buvo ir bendruomenės lūkestis.
Vystytojams buvo aiškiai atsakyta: nesutinkama su jokiais kitais sprendiniais, projektiniai pasiūlymai turi būti parengti taip, kad medis būtų išsaugotas. Šeštadienį gavau laišką, kuriame skundžiamasi, kad savialdybės reikalavimai išsaugoti medį nepagrįsti, reikalavimai kelia didelių nuostolių, skaičiuojami milijonai eurų, dėstoma, kad projektas tampa nebepelningas, miestas turėtų inicijuoti sklypo paėmimą visuomenės poreikiams procedūrą ir pan.
Po pusantros valandos, kuomet gautas laiškas, prašyta susitikti pirmadienį, bandant ieškoti sprendimų, ąžuolas nupjautas. Tokio atvejo man savo praktikoje dar neteko matyti“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Pašnekovo žodžiais, jei buvo manoma, kad, nelikus medžio neliks ir problemos, tai labai keista, nes toks veiksmas turės labai stiprų atoveiksmį, problemos tampa visai kito masto. Šitie žmonės turės reikalų nebe su savivaldybe, o prokurorais dėl didelės žalos gamtai – jiems gresia baudžiamoji atsakomybė.
Skaičiuojama, kad ąžuolo amžius – kone 130 metų, aukštis – beveik 20 metrų, skersmuo – beveik metras. Jis tikrai galėjo išgyventi.
NT plėtotojai elgiasi ir priešingai
Miestas investuoja pinigus, sodina želdinius, NT vystytojai aukoja dalį savo pelnų, kad tokius medžius išsaugotų, atsodintų, o toks atvejis viską nubraukia, meta šešėlį vystytojams ir savivaldybei.
„Kyla klausmas, kodėl mes neapsaugojome? Visi dokumentai rodo, kad aiškiai nurodėme, kas turi būti padaryta, norint plėtoti teritoriją, kad ąžuolas būtų išsaugotas“, – dėstė V. Benkunskas.
Yra buvę, kad vykstant statyboms nukertami medžiai, sumokama keliasdešimties tūkstančių eurų bauda, ir tuo viskas pasibaigia. Kol kas šiuo atveju – projektinių pasiūlymų stadija, iki statybos leidimo išdavimo dar tolimas kelias. „Neįsivaizduoju, kas turi būti padaryta, kad savivaldybė išduotų statybos leidimą. Vienntelis, kas atrodytų adekvatus veiksmas, jei vystytojai pasiūlytų visu perimetru pasodinti ąžuolų parką“, – teigė V. Benkunskas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė esantis nusivylęs, nes toks bendrovės poelgis metė dėmę NT vystytojų bendruomenei. Tai – nedovanotinas verslininkų sprendimas.
„Manęs paties prašė tarpininkauti susitinkant su meru, ieškoti racionalių sprendimų, todėl dar labiau nustebino bendrovės sprendimas eiti būtent tokiu keliu. Padaryta reputacinė žala sau ir galimai visam sektoriui. Projektavimo procesas šiame sklype tęsėsi ilgai, architektai iešojo sprendimų saugoti vertingus medžius skype, vizualizacijose demonstruota, kad medžiai turėjo tapti projekto ašimi, todėl toks NT plėtotojų sprendimas šokiravo“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Pašnekovo žodžiais, integruoti miesto želdynus į vystomą teritoriją dažnai yra iššūkis, ypač centrinėje miesto dalyje, kur vystytojams tenka ieškoti išeičių.
Medžiams kenkia aukštybinė statyba, požeminės automobilių stovėjimo vietos, tačiau tikrai yra sprendimų. Ekonominį potencialą tenka susimažinti, tačiau tuomet gimsta geriausi sprendimai. „Yra išsaugoti ilgamečiai medžiai persodinant, apeinant, integruojant juos“, – komentavo M. Statulevičius.
Prašo paaiškinimų
Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas situaciją vadino krokodilo ašaromis, dūmų uždanga, apsimestiniu reagavimu, o savivaldybė turėtų pateikti svarbią arboristų išvadą, kurioje aiškiai parašyta, kad įgyvendinus architektūrinius sprendinius, kurie miestui buvo priimtini, ąžuolo išgyvenimo tikimybė 15 proc. Buvo laukiama, kad medis po žiemos tiesiog nesužaliuos, o jis sužaliavimo.
„Visi grasinimai, kalbos – tik kalbos. Ne feisbuke reikia reikšti pasipiktinimą, o pateikti teisinius dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybėje dominuoja labai bloga tendencija, kuomet politikai piktinasi, bet tai tik viešoji opinija, nes esmė dokumentai ir teisės aktai, o ne skambios kalbos. Buvo iškirsti medžiai Ševčenkos gatvėje, Remigijus Šimašius grasino tūkstantinėmis baudomis, bet iki šiol nieko nepasiekė.
Jei buvo norima išsaugoti ąžuolą, jį savivaldybė turėjo įtraukti į saugotinų objektų sąrašą, tačiau tas nebuvo padaryta. Projektiniai pasiūlymai nebuvo patvirtinti, statybų leidimo nėra, ąžuolo vertė – jo kamieno skersmuo, tuo ir pasinaudojo vystytojai.
Savivaldybė turėjo teisinį kelią išsaugoti ąžuolą. Matė investuotojų interesus ir ką nori ten daryti. Jie galėjo prognozuoti, kad vystytojai gali pasielgti taip, kad būtų naudinga jiems patiems. Savivaldybė privalėjo laiku medį įtraukti į saugotinų objektų sąrašą, kad vystytojas negalėtų imtis tokių brutalių veiksmų, kuriuos pamatė visa visuomenė“, – piktinosi A. Zuokas.
Mano, kad situacija tik blogėja
Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec mano, kad ši situacija – sisteminė problema, ryški įsisenėjusios problemos iliustracija. „Nepakankamos sąlygos tiek teritorijų planavimo lygmeniu, tiek apskaičiuojant baudas, tiek savivaldybės atstovavimo viešajam interesui, kad brandūs medžiai mieste būtų saugomi.
Be aptarimų, leidimų kertami medžiai inžinerinių tinklų apsaugos zonose, tokių atvejų buvo nemažai. Pavyzdžiui, Verkių parke kirsti ąžuolai, kurie augo netoli elektros laidų. Baudos nėra pakankamos, jos turi būti nejuokingos. Galiausiai, labai svarbu užtikrinti, kad numarinus medį NT vystytojas nebegalėtų plėtoti tos teritorijos“, – kalbėjo J. Lavrinec.
Rinktinės gatvės atveju projektavimo užduotyje buvo reikalaujama apsaugoti ąžuolą, bet detalusis planas to nepadarė. Detalieji planai nepristatomi visuomenei, nors tai labai svarbu, taigi, toks įvykis nėra netikėtumas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas antrino – įvykis skaudus, jis neturi kartotis. Ministras pripažino, kad dar daug ką reikia padaryti, o šis medis savivaldybės nebuvo paskelbtas saugotinu, o baudos sukeltos iki lubų, kad atgrasytų.
„Medis daug kam atrodo kaip trukdis: energetikams, prašantiems kirsti medžius elektros kabelių zonoje, kelininkams, nes esą kelia pavojų vairuotojams, čia bandoma prisidengti vandentvarkininkais, nors tai nykus argumentas“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Verslininkai, pašnekovo žodžiais, norėjo išasfaltuoti aikštelę, Vilniaus savivaldybė nesutiko to daryti. Tai netoleruotinas atvejis. Po šios istorijos svarbu padidinti tarifus už saugomis ir nesaugomus augalus miestuose, įtraukti, kad būtų būtina gauti leidimus tokių medžių kirtimui, nupjovus medį, vietos, kur jis augo, neleisti paversti komercine erdve. Dingtų motyvacija vystytojui, nes negalėtų teritorijos naudoti kaip nori.
Nukirstas neteisėtai
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis kalbėjo, jog nuosekliai darė viską, kad ąžuolas būtų apgintas. Buvo parengti projektiniai pasiūlymai, du kartus viešinti, ąžuolas buvo formuojamo kvartalo kiemelyje, pavadintame ąžuolo vardu, po kiemeliu turėjo būti išsidėstęs miesto turgus.
Tie projektiniai pasiūlymai svarstyti, reikalauta atlikti tyrimus, pasikviesti arboristus. Šių metų pradžioje bendrovė paprašė koreguoti projektavimo užduotį, numatyti ne tik išsaugojimo galimybę, bet ir perkėlimo į kitą vietą arba nupjovimo. Savivaldybė savo užduoties nepakeitė.
Savivaldybė aiškiai išsakė poziciją, kad medis negali būti kertamas, juolab be leidimo. Jis neauga ant inžinerinių tinkų, be to, jam šimtas metų, tuomet inžinerinių tinklų nebuvo. Savivaldybės pozicija buvo aiški, nesyk patvirtinta, todėl medis nukeistas neteisėtas.
Ta teritorija buvo mažaaukščių namų kvartalas, kuriame stovėjo nedideli namai, jie nupirkti prieš 20 metų. Sklypus įsigijo vystytojas. Buvo parengtas detalusis planas, sklypas tapo vystomas. Buvo matoma galimybė kaip išsaugoti medžius ir sklypą vystyti.
„Ministras pasakė teisingai: kur ekonominis interesas perspaudžia padorumą, baudos nepadės. Turi būti nepakantumas tokiems vystytojams, bendras nepakantumas taip pasielgusiai įmonei geras spendimas.
Baudos kažkiek atbaidytų, bet šimtą tūkstančių gali nurašyti į nuostolius. Tai žmonės pragmatiškai skaičiuojantys, jų neatgrasysi, nebent visuotiniu nepakantumu, – kalbėjo M. Pakalnis. – Turėtume padaryti, kad visuomenė būtų nepakanti, baudos didelės, baudžiamoji atsakomybė. Prie kiekvieno medžio policininkas nestovės.“
