Greičiausiai žalia tinklų spalva Vilnius slepia pastatus, kad priešui atrodytų kaip miškas? Taip juokauja vilniečiai žvelgdami į tinklais apraizgytus pastatus.
Bet tikrovė yra ta, kad remontuoti griūvančius balkonus, yrančius fasadus nerūpi ne tik savininkams, bet ir savivaldybei. Ryškiausias pavyzdys – Vokiečių gatvė.
Apie renovaciją negalvoja
Vokiečių gatvė seniai laukia rekonstrukcijos. Beveik dešimtmetį rengiami ir taisomi projektai, vyksta kūrybinės dirbtuvės, tie projektai aptariami su visuomene.
Tačiau tarp politikų pasigirdo abejonių, kodėl tvarkomas stogas, kai pastatas, jo išorės detalės – ne.
Buvęs savivaldybės tarybos narys Tomas Seikalis iškėlė svarbų klausimą: „Noriu atkreipti dėmesį, kad dauguma statinių balkonų yra avarinės būklės ir aptraukti žaliu tinklu. Tai matome vizualizacijoje.
Namai Vokiečių gatvėje turi būti iš esmės renovuojami.“
Architektas Ignas Račkauskas atsakė trumpai: „Vokiečių gatvės projekto apimtyje nėra numatyta pastatų rekonstrukcija ar renovacija.“
Iš italų nesimokoma
„Barokinis kolchozas“. Architektas Vitalijus Jankūnas prisiminė, kad toks apibūdinimas atsirado su vienu klientu diskutuojant apie architektūros kakofoniją.
„Vieni sako, kad jos neliktų, jei būtų teisinis reglamentavimas, kiti aiškina, kad padėtų baudos, treti įsitikinę, kad svarbiausia sprendžiant problemą – bendrijų rūpestis. Tačiau viskas baigiasi tik šnekomis“, – atsiduso V.Jankūnas.
Jam teko gyventi ir studijuoti Italijoje, kur balkonus taip pat aptraukia apsauginiais tinklais.
Skirtumas tik toks, kad italai siekia tinklais apsaugoti praeivių galvas nuo krintančių tinko ar betono luitų, dekoro detalių. Bet tai yra laikina apsaugos priemonė, netrukus galvojama, kaip pasiekti, kad balkonas būtų saugus.
Anot architekto, Italijoje tai yra prevencinė priemonė, o Vilniuje – nuolatinė. Tokie tinklais aptraukti balkonai Lietuvos sostinėje žaliuoja ilgus metus.
Galbūt todėl Vilniuje neprigyja, tarkim, Vokietijos pavyzdys, kai avarinės būklės namai aptraukiami apsauginiu tinklu, ant kurio pavaizduotas būsimas renovuotas ar rekonstruotas pastatas.
Tokie tinklai Vokietijoje laikini, o Vilniuje kabotų dešimtmečius. Todėl Lietuvos sostinėje jų – vos vienas kitas.
Gyvena tikrai ne vargšai
Kaip tokį „barokinį kolchozą“ Vilniuje išnaikinti? V.Jankūno nuomone, teisintis vien pinigų stygiumi nereikėtų: „Neįgaliųjų vietose dažniausiai pastebėsi stovinčius prabangius automobilius. Taip yra ir čia.“
Juk daugiausia apsauginiais tinklais aptrauktų balkonų yra Senamiestyje, Naujamiestyje, kur gyvena tikrai ne patys neturtingiausi vilniečiai.
Architekto manymu, iki noro tvarkytis kitaip reikia užaugti: „Prisiminkime, juk dar ne taip seniai nebuvo dviračių takų, aukštos energinės klasės namų, o dabar tai jau tampa norma.“
Lėšos – kitiems darbams
Savivaldybės tarybos sekretorius Marius Žvinklis įsitikinęs, kad šiuo metu butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamosios lėšos joms keliamo tikslo – namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus – nepasiekia.
Anot jo, dabartinis reguliavimas leidžia kaupiamąsias lėšas panaudoti ir ilgalaikiu planu nenumatytiems darbams. Mat jie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
„Kadangi paprastai visi name atliekami darbai gali būti įvertinti kaip privalomieji, dažniausiai lėšos panaudojamos smulkiam remontui, o balkonams, stogui, fasadui remontuoti, inžinerinėms sistemoms atnaujinti jų nelieka.
Namų valdytojai kaupiamąsias lėšas dažnai naudoja būtent taip, todėl gyventojai vengia jas kaupti“, – aiškino M.Žvinklis.
Seime pritarimo nesulaukė
M.Žvinklis sutiko, jog šią problemą būtų galima išspręsti numačius, kad kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos tik ilgalaikiu planu (dvejų ir daugiau metų) numatytiems darbams finansuoti.
Šią nuomonę savivaldybė teikė svarstyti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui ir Aplinkos ministerijai, bet pritarimo kol kas nesulaukė.
Kita išeitis ne Senamiestyje gyvenantiems vilniečiams – daugiabučius atnaujinti pagal renovacijos programą.
Paklaustas apie apsauginį tinklą, kuris bjauroja ne vieną pastatą, M.Žvinklis tikino, kad tinklais aptrauktų balkonų problema keliama nuolat.
Anot jo, kalbama tiek bendraujant su daugiabučių namų valdytojais, tiek vykdant statinių naudojimo priežiūrą – ieškoma būdų paskatinti savininkus ir valdytojus aktyviau tvarkyti balkonus.
Kaltė – butų savininkams
Statybos inžinieriaus Vytauto Elenbergo žodžiais, kartais gyventojai net ir žinodami, kad balkonas yra avarinės būklės, į tai numoja ranka.
Kas atsako už nukritusį avarinės būklės balkoną – buto savininkas ar daugiabutį prižiūrintis administratorius?
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis teigė, kad balkonų būklė turi rūpėti patiems butų savininkams: „Administruojančios įmonės arba bendrijos pirmininko atsakomybė gali būti tik tuo atveju, jei iš jų pusės nesiimta jokių saugumą užtikrinančių veiksmų.
Administratorius kaltas tuomet, jei neatliko kasmetinės apžiūros, nesudarė priemonių plano trūkumams likviduoti ir nesiūlė to daryti butų savininkams.“
Pasirūpinti prastos būklės balkonu pirmiausia reikia dėl aplinkinių saugumo. Todėl balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių.
Viltis – ateinanti karta
Kodėl dažniausiai naudojamas žalios spalvos apsauginis tinklas, ar neįmanoma rasti labiau prie sienų tinkančių atspalvių?
M.Žvinklis teigė, kad dėl apsauginio tinklo spalvos savivaldybės administracija pageidavimų namų administratoriams nereiškė.
O V.Jankūnas juokavo, kad žalia spalva artima lietuviams.
Surimtėjęs jis prisiminė, kad žalių tinklų problema egzistavo labai seniai, dar jo studijų laikais, o ją išnaikinti bus pajėgi nebent ateinanti karta: „Gerai, kad vis daugiau žmonių pamato pasaulio, supranta, kad ten tvarkomasi kitaip.“
Nedidelį balkoną prilipdė prie lango
Prieš keletą metų profesinės dienos proga surengta fotografijų paroda bei konkursu „Pats sau architektas“ architektai atkreipė dėmesį į dalykus, kurie lyg ir tapo nebepastebima kasdienybės dalimi, nors išties turėtų badyti akis.
Architektai įamžino pastatų balkonus – originalius, patobulintus ar perprojektuotus.
Architektai į fotografuojamus fasadų fragmentus siekė žvelgti ne kaip į pajuokos objektus, o kaip į tam tikrus sprendimus, net savotišką gyvenimo filosofiją.
Vis dėlto visus autorių užfiksuotus vaizdus vienija bendras įspūdis – senųjų daugiabučių fasadai su apšiurusiais, bet kaip įstiklintais balkonais atrodo chaotiški, neskoningi.
Konkurso geriausios nuotraukos laureatu išrinktas darbas, kuriame matyti savadarbis mini balkonas, prilipdytas prie lango. Gali būti, kad būsto šeimininkas taip įrengė nedidelę balandinę.
