Per dvidešimt metų Lietuvos gėjų lyga už savo biuro patalpų nuomą sumokėjo 170 tūkst. eurų. Net COVID-19 pandemijos metu už patalpų nuomą mokėjo visą kainą, nuolaidų negavo.
Bet visą tą laiką LGBT bendruomenę vienijančiai organizacijai tenka nuolat kraustytis iš vienų patalpų į kitas. Ir visai ne todėl, kad Gėjų lyga būtų nemoki organizacija.
Prieš kelias dienas Vilniaus centre, Odminių gatvėje, pakabinta vėliava su naujuoju „Baltic Pride“ logotipu plevėsuoja jau prie šešto Lietuvos gėjų lygos biuro Vilniuje.
– Jūs esate nedidelė grupė Lietuvos piliečių, kurie tiksliai žino, kiek Lietuvos gyventojų jų nepageidauja savo kaimynystėje, – maždaug trečdalis – 36 proc., apklausų duomenimis, nenorėtų jums nuomoti patalpų ir dar tiek pat gyventi homoseksualių žmonių kaimynystėje. Vis dėlto šis skaičius yra didelis Lietuvos laimėjimas, nes 1990 metais tokios kaimynystės nenorėjo 87 proc., o 1999-aisiais – 68 proc. Lietuvos gyventojų.
Ar jūs, ieškodami patalpų savo biurui, jaučiate tas nuotaikas? – pasiteiravo „Sostinė“ Lietuvos gėjų lygos vadovo 56 metų Vladimiro Simonko.
– Viena – atsakyti į tokį klausimą apklausose, o visai kas kita, kai tenka priimti sprendimą, ar nuomoti patalpas. Tai – ne tas pat. Jeigu pradedame ieškoti patalpų savo biurui, turime susitaikyti, kad galbūt susidursime su problemomis.
– Tačiau ar tokiais atvejais jūsų negina Lygių galimybių įstatymas?
– Man atrodo, dauguma vilniečių supranta, kad pareikšti savo nenoro išnuomoti patalpas LGBT organizacijai neverta. Tokių atsisakymų nebūna. Bet kai pradedame ieškoti patalpų Lietuvos gėjų lygos biurui ir randame tokias, kurios mums tiktų, prasideda problemos.
Vos patvirtiname, jog patalpos mums tinka, staiga paaiškėja, kad būtent šios patalpos jau išnuomotos. Arba nekilnojamo turto savininkas apsigalvoja ir savo patalpų nebenuomoja apskritai.
Formaliai tai nėra pagrindas teikti skundą lygių galimybių kontrolierei. Niekas mums tiesiai į akis nepasako, kad nenori būtent mums išnuomoti patalpų.
Tačiau jeigu šiais metais mes šešis kartus kreipėmės dėl patalpų nuomos ir tik vienas iš šešių sutiko mums jas išnuomoti, tai sunku patikėti, jog tai – atsitiktinumas.
– Kiek kartų Lietuvos gėjų lyga keitė savo biuro adresus?
– Iki 2000-ųjų Lietuvos gėjų lyga neturėjo savo biuro, tad ir problemų nebuvo. Aš ir mano partneris Eduardas Platovas dirbome namuose.
Bet dirbdami namuose turėjome kitų problemų. Birželio 23-iosios gatvėje, kur nuomojomės butą, mūsų kaimynai tikrai nebuvo laimingi dėl mūsų netradicinės orientacijos.
1995 metais mes išsiviešinome, paskelbėme apie tai „Lietuvos ryte“, ir mūsų kaimynai iš karto mus pažino.
Tąsyk išėję iš savo nuomojamo buto turėdavome kviesti policiją – kaimynų vaikai šaukdavo nepadorius žodžius taip garsiai, kad girdėdavo keturių aplinkinių namų gyventojai.
1996 metais pabandėme nuomotis patalpas J.Basanavičiaus gatvėje, bet netrukus teko išsikraustyti, nes vietos jaunuoliai, susibūrę į grupes, laukdavo, kas užeis į mūsų biurą. Lankytis mūsų biure LGBT atstovams darėsi pavojinga.
Nuo 2000-ųjų turėjome dar keturis biurus. Šis, dabartinis, – šeštas. Tik iš biuro Kauno gatvėje išsikraustėme savo noru, nes patalpos mums buvo per mažos.
Iš visų kitų patalpų teko išsikraustyti, nes būdavo nutraukiama sutartis.
2017 m. turėjome išsikraustyti iš A.Jakšto gatvės, nes patalpų savininkai – Olandijos piliečiai – nutarė parduoti savo turtą Lietuvoje ir pranešė, kad teks atsisveikinti. Buvo skaudu. Sprendimas suprantamas – šeimininko planai pasikeitė, mus iškraustė ne dėl mūsų orientacijos, o dėl noro kitaip tvarkyti savo finansus.
Pylimo gatvėje turėjome didelių problemų su patalpų šeimininku. 2018 metais biuras buvo padegtas.
O šiais metais vėl Olandijos pilietis, bet jau kitas, nutarė mūsų išsinuomotas biuro patalpas V.Šopeno gatvėje paversti butais ir atsisveikinti su mumis. Tiesiog nepratęsė sutarties.
Ir kai per šešerius metus kraustaisi jau į ketvirtas patalpas, pradedi mąstyti apie sistemą. Kodėl organizacija, ginanti viešąjį interesą, priversta blaškytis po Vilnių ieškodama patalpų komercinėmis nuomos kainomis, norėdama užtikrinti savo teisę vykdyti veiklą tinkamai įrengtame biure?
– Ar ieškodami patalpų nuomai iš karto prisistatote kaip homoseksualų organizacija?
– Ne. Patalpas iš pradžių apžiūri asmuo, kurio brokeris nepažįsta. Ir tiktai tada, kai įsitikiname, kad variantas tinkamas – mes nesinuomojame bet kokių patalpų, galvojame apie saugumą, kaimynus – ateinu aš.
Tai – savotiškas testas. Norime įsitikinti, kokią informaciją jie teikia nepažįstamam žmogui ir kokią mums. Bet kai mes pranešame, kad norime išsinuomoti mums siūlomas patalpas, prasideda cirkas.
– Ar jūs geri nuomininkai?
– Niekada gyvenime nesu niekam uždelsęs mokėjimo už nuomą. Jokių vakarėlių Lietuvos gėjų lygos biuruose mes nerengiame – tam yra klubai.
Mano pozicija – turime gerbti kaimynus ir baigti darbą 18, vėliausiai 19 valandą.
Esame mokūs. Už biurą mokame iš projektų pinigų, dažniausiai – Europos Sąjungos projektų.
Ką tik suskaičiavome, kad nuo 2004-ųjų už biurų nuomą sumokėjome 170 tūkst. eurų.
Net COVID-19 pandemijos metu už patalpų nuomą mokėjome visą kainą, nuolaidų negavome.
– Ar jums nustatoma didesnė nuoma?
– Nuomotojai neturi teisės to daryti. Manau, kad mums taikoma nuoma tokia pati kaip ir kitiems.
– Kiek kartų per tą laiką į jūsų biurą buvo kviečiama policija?
– Vienintelį kartą, kai mūsų biuro duris bandyta padegti.
– Ar dėl diskriminacijos nekilnojamojo turto rinkoje jūs kreipėtės į lygių galimybių kontrolierę?
– 2000-aisiais Lietuvos gėjų lyga bandė išsinuomoti biuro patalpas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai priklausančiame name Vilniuje, Labdarių gatvėje.
Sutarę dėl nuomos su nekilnojamojo turto agente ir pasirašę susitarimą dėl apmokėjimo už jos paslaugas jau kitą dieną išgirdome atsisakymą nuomoti šias patalpas.
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovų teigimu, Labdarių gatvėje buvo siekiama suformuoti tam tikrą infrastruktūrą ir esą Gėjų lygos kaimynystė galėtų atbaidyti kitus nuomininkus.
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovai aiškino, kad tokiems nuomininkams visuomenės nuomonė nepalanki.
Kreipėmės į tuometę lygių galimybių kontrolierę Aušrinę Burneikienę ir ji po tyrimo nustatė, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga pažeidė Lygių galimybių įstatymą.
Bet kas toliau? Pasirodo, man buvo nenaudinga parodyti, kad galiu skųstis kontrolierei, nes kiti nuomotojai vėliau suranda kitų priežasčių man atsakyti. Tai – situacija be išeities.
Žinau nemažai šalių, kur miestų savivaldybių pareiga yra suteikti patalpas nevyriausybinėms organizacijoms, nes jų veikla naudinga valstybei.
Suteikdami patalpas LGBT organizacijoms miestai parodo, kad yra draugiški LGBT asmenims.Pavyzdžiui, taip elgiamasi Duisburge (Vokietija) – su Vilniumi susigiminiavusiame mieste.
Vilnius irgi turi tokį „avilį“ – pastatą, kur yra 10–12 kambarių, ir kai kurie nevyriausybininkai ten gauna kabinetus. Bet pagalvokite, ką reiškia 12 kabinetų, kai yra tiek nevyriausybinių organizacijų. To nepakanka.
– Ar prašėte Vilniaus savivaldybės paskirti jums patalpas?
– Vieną kartą prieš penkerius metus kreipėmės dėl patalpų savo biurui. Mūsų prašymą apsvarstė ir nutarė, kad šiuo metu neturi galimybės mums jų suteikti. Tuo mes ir pabaigėme.
Supratau, kad vargu ar mums bus sutektos patalpos, o gatvėje dirbti mes negalime.
– Prie jūsų biuro šiuo metu plevėsuoja didžiulė jūsų organizuojamų eitynių „Baltic Pride“ vėliava. Ar iki šiol prie Lietuvos gėjų lygos biurų kabodavo lentelė su pavadinimu?
– Ar žinote, kad jei Vilniuje norite pakabinti savo biuro lentelę, turite tą lentelę suderinti su savivaldybe ir visais namo kaimynais? Vienintelį kartą įsikūrę Pylimo gatvėje pabandėme rinkti kaimynų parašus, bet supratome, kad mums nepavyks surinkti 50 proc. gyventojų parašų, tad sustojome.
Dabartinėse mūsų biuro patalpose iškabai kaimynų leidimo nereikia. Be to, mes išsiaiškinome, kad jeigu lipdukai klijuojami ant vitrinų stiklo iš vidaus, jų derinti nereikia nei savivaldybėje, nei su kaimynais. Tai – pirmas mūsų biuras, kai būsime matomi.
– Jūsų biuro vitrinų stiklai dūžtantys?
– Su plėvelėmis.
– Kiek Lietuvos gėjų lygos narių šiuo metu gyvena Lietuvoje?
– Neturime daug narių ir jų vis mažėja. Nemažai išvyko į užsienį.
Šiuo metu vykdome 7 projektus, susitinkame su interesantais, konsultuojame. Esame žinomi. Lietuvos gėjų lygoje šiais metais dirba penki darbuotojai ir du savanoriai iš Ispanijos, kurie atvyko pagal „Erasmus“ programą.
