Tuo tarpu kitose Vakarų Europos šalyse tendencija priešinga – nukentėję asmenys visus remonto darbus po nelaimingo įvykio patiki profesionalams.
Per metus draudimo bendrovė BTA sulaukia daugiau nei kelių tūkstančių pranešimų apie gyventojų turtui padarytą žalą, tačiau norinčiųjų patikėti remonto darbus ekspertams – vienetai.
„Bendradarbiaujame su patyrusiais savo srities profesionalais, kurie atlieka pačius įvairiausius darbus, nuo valymo iki rangos darbų. Tačiau pastebime, kad gyventojai mieliau pasirenka piniginę žalos išmoką nei kokybiškai ir su garantija atliktus darbus“, – sako BTA Turto draudimo rizikų specialistė Aurelija Baranauskaitė.
Draudimo bendrovės duomenimis, iš visų registruotų žalų, per mėnesį draudiko partnerių remonto paslaugomis naudojasi iki 5 proc. nukentėjusiųjų. Pasak A. Baranauskaitės, šis rodiklis yra gerokai mažesnis nei Vakarų Europos šalyse, o juolab Skandinavijoje.
„Situacija po truputį kinta, tačiau lietuviai vis tiek mieliau renkasi piniginę išmoką, o ne draudimo partnerių darbą. Vakarų Europoje apie 70 proc. gyventojų remonto darbus patiki specialistams ir patys beveik nedalyvauja procese. Taip sutaupo laiko ir gauna garantiją atliktiems darbams“, – pažymi BTA ekspertė.
Vieną žalą seka kita
Bendrovės „Remeks“ žalų tyrimo vyriausiasis ekspertas Mindaugas Antanaitis sako, kad būsto remontą derėtų suvokti panašiai kaip automobilio taisymą. Anot jo, minimalius automobilio remonto darbus, kuriems nereikia specializuotos įrangos, galima atlikti namų sąlygomis, tačiau didesnius darbus žmonės visgi patiki servisams. Todėl ekspertui kyla klausimas: jei automobilį vežti į servisą yra įprasta praktika, kodėl būsto remonto nepatikėti specialistams?
„Juokaujama, kad kone kiekvienas lietuvis yra krepšinio, statybų ir automobilių remonto ekspertas. Neretai gyventojai patys stengiasi susitvarkyti, tačiau nereikėtų pamiršti, kad už vienos problemos gali slypėti kita. Būna problemų su kompleksinėmis žalomis, pavyzdžiui, individualiame name trūksta vamzdis ir yra užliejamas visas pirmasis aukštas.
Tada pasimato, kad reikia keisti ne tik santechnikos jungtis, bet ir spręsti elektros instaliacijos problemas, remontuoti sienas bei lubas. Susidėjus dideliems darbų kiekiams, pasirodo, kiek viskas truks laiko ir kainuos, tada motyvacija viską atlikti patiems blėsta“, – sako M. Antanaitis.
Pasak pašnekovo, vienus klastingiausių pažeidimų sukelia ugnis. Aprūkus patalpoms, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žada nėra didelė. Tačiau pradėjus valyti, suodžiai ne tik kad neišsivalo, bet ir dar labiau pasisklaido. Tokiu atveju pridaroma tik dar daugiau žalos.
„Gyventojai nepratę rūpintis tokiomis žalomis, neturi reikiamos įrangos. Todėl remontu besirūpinantys draudimo partneriai įvertina situaciją, parenka tinkamiausias priemones ir tik tada atlieka darbus. Draudėjui nieko papildomai daryti nereikia, specialistai pasirūpina visa reikiama dokumentacija, atlieka darbus, suteikia garantiją, o jei darbų metu paaiškėja, kad žala yra kiek didesnė nei manyta, viską derina tiesiai su draudimo bendrove“, – sako M. Antanaitis.
Pamatę žalą persigalvoja
BTA ekspertė A. Baranauskaitė atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai nukentėjusieji gavę draudimo išmoką ir patys pradėję remontus, paprašo profesionalų pagalbos iš draudimo partnerio..
„Pradėję tvarkytis patys ir pamatę, kad ne viskas klostosi pagal planą, kai kurie gyventojai vėl kreipiasi pagalbos, nors jiems jau buvo suteikta žalos išmoka.
Pasitaiko atvejų, kai nukentėjusieji nori grąžinti gautą išmoką ir gauti profesionalias remonto paslaugas iš draudimo partnerio. Kad nepasitaikytų tokių situacijų raginame gyventojus iš anksto pasikonsultuoti su specialistais, nes patirta žala gali būti ne tik matoma vizualiai“, – pažymi ekspertė.
Ji priduria, kad remonto darbų patikėjimas draudimo partneriams sutaupo laiko ir nervų. Dar ne visi lietuviai tai įvertina, tačiau, anot A. Baranauskaitės, turbūt, dauguma mieliau norėtų leisti laiką su savo šeima, o ne valyti suodinas sienas.
