Pastačius naująjį terminalą ir sujungus jį su esamu, Vilniaus oro uoste keleiviai skrydžių lauks šiuolaikiškoje erdvėje su naujais restoranais, parduotuvėmis, bus ir erdvės, skirtos šeimoms, susikaupimui ar darbui.
Šie pokyčiai apims ne tik naująjį, bet ir senuosius keleivių terminalus. Planuojama, kad esminiai pokyčiai bus įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos.
Daugiau specialių erdvių – ir vaikams, ir darbui
Oro uosto pokyčiai bus ne tik kiekybinė, bet ir kokybinė pažanga. Pasak Gintarės Norvilaitės–Tautevičės, Lietuvos oro uostų komercijos departamento vadovės, pastačius naująjį terminalą oro uostas ateityje galės aptarnauti dvigubai daugiau keleivių, tad išplėtus erdves, pasitelkus pažangius sprendimus bei naujus išplanavimo būdus, siekiama sukurti naujos kokybės patirtį keleiviams.
„Pastačius naująjį terminalą, į jį iš senojo bus perkeltos visos skrydžių registracijų procedūros – nuo keleivių ir bagažo registracijos iki aviacinės patikros. Tuo tarpu dabartinis terminalas neatpažįstamai pasikeis ir virs erdve, kur keleiviai patogiai lauks savo skrydžių, galės apsipirkti, pavalgyti, atsipūsti prieš kelionę ar net užbaigti paskutiniuosius darbus“, – sako G. Norvilaitė–Tautevičė.
Oro uosto laukimo zonoje atsiras specialios erdvės, kurių iki šiol nebuvo arba jos buvo mažiau erdvios. Pirmiausia dėmesys skiriamas keliaujančioms šeimoms – oro uoste atsiras specialios laisvai prieinamos patrauklios erdvės keliaujantiems su vaikais ir paaugliais.
Taip pat bus įrengtas susikaupimo kambarys, kurio iki šiol trūko. Bus įrengta ir daugiau darbui pritaikytų zonų greitai užbaigti paskutiniuosius reikalus: čia bus įrengtos patogios kėdės, elektros lizdai ir pan. Keisis ir verslo klubo interjeras bei jo suteikiami patogumai.
Išaugs „Duty free“ parduotuvių plotas
Šiuo metu Vilniaus oro uosto komercinių erdvių plotas siekia apie 3,3 tūkst. kvadratinių metrų. Pastačius naują išvykimo terminalą ir sujungus jį su esama infrastruktūra, komercinėms patalpoms skirtas plotas išaugs iki 5 tūkst. kvadratinių metrų. Iš jų net 1,9 tūkst. kvadratinių metrų bus skirti „Duty free“ parduotuvėms.
„Planuojame vietoj 6 mažesnių „Duty free“ parduotuvių turėti dvi dideles. Tokį išplanavimą pasitelkia daugelis didžiųjų oro uostų ir tai visapusiškai pasiteisina: prekybininkai gali patogiau įsikurti, pasiūlyti daugiau prekių, o keleiviams kur kas maloniau apsipirkti erdvioje parduotuvėje“, – sako G. Norvilaitė–Tautevičė.
Oro uoste taip pat keleiviai ras dar 12 kitokio tipo mažesnių prekybos ir paslaugų vietų.
Įsikurs nauji restoranai ir virtuvės
Po visų statybų ir rekonstrukcijos darbų, Vilniaus oro uoste padaugės ir kavinių bei restoranų – nuo 9 iki 13. Planuojama, kad atsiras įvairesnę virtuvę siūlančių vietų: nuo azijietiškų patiekalų iki greitų užkandžių ar sveiko maisto.
Pasak, G. Norvilaitės–Tautevičės, kuriant restoranų ir parduotuvių suplanavimą vadovaujamasi gerosiomis JAV ir kitų Europos oro uostų praktikomis.
Pavyzdžiui, maitinimui numatytos vietos bus įkurdintos kuo arčiau langų, kad keleiviai galėtų atsipalaiduoti žvelgdami pro juos. Taip pat pasirūpinta, kad netoli būtų WC, o laipinimo vartai – kuo arčiau. Tuo tarpu būtiniausių prekių parduotuvės numatytos itin lengvai pasiekiamose vietose centrinėse zonose, kad būtų patogiau skubantiems keleiviams.
„Klausimas, kurį keliame kiekviename planavimo etape – kaip pokyčiai pakeis keleivio patirtį oro uoste? Mūsų užduotis – pasirūpinti, kad būtų atliepti kiekvieno poreikiai nepaisant to, kaip jis atvyksta į oro uostą, kur skrenda, kiek jam reikia laukti savo skrydžio.
Svarbu, kad kiekvienas turėtų kur išgerti kavos, pasirinkti maisto pagal savo skonį, nusipirkti žurnalą ar lauktuvių ir kuo patogiau lauktų skrydžio“, – sako G. Norvilaitė–Tautevičė.
Pirmieji konkursai – jau kitąmet
Konkursus vykdyti prekybą ir teikti paslaugas Vilniaus oro uoste komercinėse patalpose numatoma skelbti 2024 m. – pirmuosius jau metų pradžioje.
Jų eiga priklausys nuo rekonstrukcijos procesų, tačiau tikimasi, kad pirmosios prekybos vietos atsidarys 2025 m. pradžioje, o visos komercinės erdvės bus užimtos ir pradės veikti per vienerius–dvejus metus.
„Prie tų, kuriems svarbi oro uosto infrastruktūra, turėtume pridėti ir čia dirbančius darbuotojus bei keliautojus išlydėti atvykstančius artimuosius. Toks kasdienis žmonių srautas mums yra įpareigojimas nuolat ieškoti būdų jų patirčiai gerinti, o verslui – patraukli galimybė savo prekės ženklus pristatyti plačiai auditorijai“, – dėmesį atkreipia G. Norvilaitė–Tautevičė.
Praėjusiais metais Vilniaus oro uoste per dieną vidutiniškai buvo aptarnauta beveik 11 tūkst. keleivių – arba 3,9 mln. per metus. Lietuvos oro uostų specialistų vertinimu, keleivių skaičius artimiausiais metais turėtų vidutiniškai augti po maždaug 8 proc. kasmet.
