Kauno marių regioninio parko teritorijoje, gražiame pušyne ant marių pakrantės, galima užtikti vietą, kurioje tiktų filmuoti žmonių dėl kažkokių priežasčių staiga apleistą ir likimo valiai paliktą statinių kompleksą.
Tai – buvusios vaikų stovyklos „Kauno marios“ teritorija. Joje vaikai poilsiavo iki 1999 metų. Vėliau jau apleistus pastatus įsigijo kaunietis verslininkas Arvydas Čėsna. Jis teritorijoje planavo plėtoti verslą, bet suformuoti valstybei priklausančio stovyklavietės žemės sklypo nepavyko ir planai žlugo.
Dar 2020 metais verslininkas tikėjosi, kad reikalai pajudės. Tačiau situacija nepasikeitė.
Dairytis po stovyklą įdomu
Netoli Grabuciškių poilsiavietės (Kaišiadorių r.) nemažame pušyno plote stovi 40 įvairių pastatų. Daugiausia tai mediniai ir mūriniai vasarnamiai. Juose vasarodavo vaikai ir stovykloje dirbę auklėtojai.
Matyti ir keli didesni namai. Vienas su scena, kitame buvo valgykla, trečiame – katilinė ir skalbykla.
Visi šie namai seniai apleisti, stovi atviromis durimis ir išdaužytais langais. Kai kuriuose dar mėtosi baldų likučiai, ant pastatų vaiduoklių sienų kažkas pripiešė visokių piešinių ir paliko užrašų.
Tarp namų dar galima vaikščioti išasfaltuotais takais. Tai viskas, kas liko iš ilgus metus veikusios vaikų poilsio stovyklos.
Neliko ir simbolinio užtvaro
Šioje teritorijoje teko lankytis 2020 metais. Tada gamta jau gožė nenaudojamą turtą. Dabar pastatai dar labiau susmukę, apžėlę.
Greta nenaudojamų vasarnamių anuomet stovėjo ir vienas gyvenamasis mūrinis namas. Žmonės jame šeimininkavo, lauke buvo įsirengę šiltnamį, svetimus aplodavo didelis šuo.
Dabar ir šis pastatas tuščias, be gyvybės ženklų. Namą supusi tvora nuversta ant žemės. Neliko net simbolinio, bet anksčiau įvažiavimą į stovyklos teritoriją vis dėlto užstodavusio užtvaro.
Gaisrų padarinių ar vandalų paliktos netvarkos stovyklavietėje nematyti. Atrodo, kad teritorija labiau vilioja egzotikos mėgėjus.
Vietiniai žmonės nesilanko
Ši stovyklavietė yra Rumšiškių seniūnijoje. Rumšiškių seniūnaitis Jonas Baranauskas sakė, kad teritoriją su nenaudojamais pastatais vietiniai gyventojai puikiai žino.
„Bet kaimai ar gyvenvietės nuo jos gana toli. Norint pasiekti stovyklavietę, reikėtų važiuoti automobiliu. Seniūnaitijoje gyvenantys suaugusieji ten lankosi retai, nes nieko naujo nepamatysi, nebent galima pažuvauti Kauno mariose. Vaikams iki jos toli, nesu girdėjęs, kad kas nors skųstųsi, jog apleista vieta kelia grėsmę ar kliudo“, – kalbėjo seniūnaitis.
Įsigijo tik esamus pastatus
Stovyklavietė prie Kauno marių buvo įsteigta 1959 metais, kai Kaišiadorių rajono darbo žmonių deputatų taryba skyrė 8 ha valstybinės žemės J.Janonio popieriaus fabrikui.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įmonė bankrutavo, kreditoriai jos turtą nusprendė parduoti. Stovykla, tada jau vadinta „Kauno marios“, buvo uždaryta 1999 metais.
Verslininkas A.Čėsna pasakojo, kad stovyklavietės turtą drauge su viena verslo partnere 2000 metais įsigijo jau iš privačių asmenų. Žemė priklausė valstybei, ją prižiūrėjo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), pastatai – privatiems asmenims.
Kaunietis planavo, kad pavyks suformuoti žemės sklypą ir jį iš valstybės išsipirkti arba nuomotis.
Teritorijoje A.Čėsna ketino įkurti su rekreacija susijusį verslą, galbūt rekreacinės paskirties gyvenamųjų namų kompleksą arba sanatoriją su Alzheimerio liga sergančių pacientų priežiūros centru. O gal vidaus vandenų transporto turizmo centrą su viešbučiu ar poilsinių vilų kompleksu.
Iškilo neplanuota kliūtis
Įsigijus stovyklavietės pastatus paaiškėjo, kad didesnė dalis teritorijos yra miško žemė, kurios parduoti valstybė negali. Formuoti sklypus galima tik mažesnėje teritorijos dalyje greta esamų pastatų.
Kadangi suformuoti vieno didelio sklypo nebuvo leista, verslas nebuvo pradėtas plėtoti ir statiniai liko stovėti nenaudojami.
A.Čėsna iki šiol įsitikinęs, kad jei stovyklavietė buvo įsteigta oficialiai, jai buvo skirta konkreti teritorija, ji buvo aptverta, tai jau nebe miško žemė ir sklypus būtų galima formuoti ne tik greta pastatų, bet visoje teritorijoje.
Jau ieško naujų šeimininkų
Verslininkas pasakojo, kad nuo 2020 metų ieško išeities, ką daryti su savo turtu – stovyklavietės pastatais ir beveik 21 aro sklypu su namu.
„Mūsų pačių verslai nėra susiję su statybomis ar teritorijų planavimu, todėl pastaruoju metu buvo nuspręsta ieškoti šio turto pirkėjų. Skelbimai apie tai yra vieši“, – atskleidė A.Čėsna.
Jei turto nepavyks parduoti per protingą laiko tarpą, abu jo savininkai spręs, ką daryti toliau.
„Galbūt vėl bus galima bandyti formuoti sklypus, o jei NŽT neleis – reikalauti sklypų formavimo teisės pripažinimo teisminiu būdu“, – sakė verslininkas.
Neturi būti jokių tvorų
A.Čėsna pasakojo, jog stovyklos teritorijoje gyvenę žmonės prižiūrėjo, kad nameliuose neapsigyventų benamiai, be statinių savininkų žinios nesilankytų kiti asmenys, nes kai kurie pastatai yra pavojingi.
Dėl tam tikrų aplinkybių – tai asmeninis jų reikalas – nuomininkai išsikraustė. Kol ieškoma naujų gyventojų, verslininkai sprendžia, gal reikia samdyti apsaugą.
„NŽT atstovai teigia, kad tai yra miško teritorija, todėl čia galioja miško apsaugos taisyklės. Teritorijoje negali būti kokių nors tvorų ar užtvarų. Miško teritorijoje gali lankytis visi norintys, tačiau jie neturi teisės užeiti į statinių vidų. Apsilankyti galima tik nepavojinguose pastatuose ir tik mums leidus“, – aiškino verslininkas.
Mokesčius moka tvarkingai
Su Kaišiadorių rajono savivaldybe verslininkai jokių klausimų dėl šios teritorijos pastaruoju metu nesprendė.
Todėl, pasak A.Čėsnos, būtų labai keista, jeigu stovyklavietės turto savininkams būtų padidintas nekilnojamojo turto mokestis dėl esą neprižiūrimo turto, kai tuo pat metu jo savininkams stovyklavietės teritorijoje draudžiama bet kokia ekonominė veikla.
„Mes neturime teisės ne tik vykdyti ekonominės veiklos, bet ir negalime atlikti jokių statybos darbų, įskaitant ir statinių remonto ar atnaujinimo darbus“, – sakė A.Čėsna.
Kaišiadorių rajono savivaldybei šis žemės sklypas nėra priskirtas. Valstybinės žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas laikinai vykdanti savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėja Jurgita Putnikienė sakė, kad jokių skundų dėl minimos teritorijos nėra gauta.
„Mūsų specialistai kiekvienais metais apžiūri savivaldybės teritorijoje esantį nenaudojamą turtą. Iki šiol buvusios stovyklavietės pastatai nebuvo tiek apleisti, kad juos būtų galima įtraukti į neprižiūrimų statinių sąrašą ir už tai taikyti padidintą nekilnojamojo turto mokestį. Šiais metais duomenys apie tokį turtą dar renkami“, – pranešė J.Putnikienė.
Galėtų išnuomoti tik nedidelius sklypus
Ruslanas Golubovas
Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas
„Minimas žemės sklypas yra Kauno marių regioniniame parke. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, valstybinių draustinių, parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama.
Šiuo metu žemės sklypo savininkė yra valstybė, patikėtinė – NŽT.
Kadangi žemės sklypas yra Kauno marių regioniniame parke ir didžiąją jo dalį užima miško žemės plotas, t.y. 5,4785 ha iš 8,6679 ha, jis negali būti parduodamas.
Sklypas gali būti išnuomotas jame esančių statinių savininkams. Bet tik tokio dydžio, kokio reikia esamiems pastatams eksploatuoti.
Minėto sklypo bendraturčiai dėl sklypo nuomos į NŽT pastaruoju metu nesikreipė.“
