Ypatinga patirtis
Įdomu tai, kad bokštas daugybę dešimtmečių visuomenei buvo neprieinamas. Seniau į 32 m aukščio bokštą buvo lipama tik pavieniais atvejais, laikrodžio mechanizmo priežiūros ir naudojimo, kariliono naudojimo bei vėliavos pakėlimo ir nuleidimo atvejais.
„Dar nepasiekus varpinės bokšto, šiemet lankytojus pasitinkame su atnaujinta arkada, kurioje visi apsilankiusieji galės susipažinti su Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorija nuo jo įsteigimo 1921 m. iki šių dienų.
Taip pat belipdami 101 varpinės bokšto laiptelį muziejaus lankytojai galės susipažinti su ant sienų įamžinta bokšto istorija, išvysti restauruotą senąjį bokšto karilioną, turintį 49 varpus, kurio klausytis galima ir šiandien. Besilankančius bokšte svečius pakerės nuo 1922 m. Kaune skambantis Laisvės varpas, vokiečių firmos „C.F. Rochliz“ laikrodžio mechanizmas“, – pasakojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistė Džiuljeta Griškutė.
Pasiekus viršūnę lankytojai išvys Naujamiesčio panoramą, kurią galės palyginti su bokšte įrengta panoraminių nuotraukų ekspozicija.
Aplankyti – triskart per savaitę
Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariliono bokštan užlipti ir įkvepiančia miesto panorama pasigėrėti galima trečiadieniais 10–19 val. ir šeštadieniais bei sekmadieniais – 10–17 val. Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybės užlipti į bokštą nebus.
Kaip informavo Dž. Griškutė, Karo muziejaus varpinės bokštas bei arkada prieinama visuomenei šiltuoju metu laiku – iki rugsėjo 30 d.
Į bokštą galima patekti tik pro Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijų sales, t.y., kur stovi liūtų skulptūros (o ne pro bokšto duris). Norint apsilankyti muziejaus varpinės bokšte, nereikia registruotis iš anksto, tereikia įsigyti muziejaus bilietą (suaugusiems – 5 Eur, moksleiviams/studentams – 2,5 Eur, šeimai – 10 Eur). Bokštas nepritaikytas žmonėms su fizine negalia.
Ribojami srautai
Pasak muziejaus atstovės, pernai vasarą Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštas buvo atvertas tik du mėnesius ir per šį laikotarpį jame apsilankė 1 tūkst. 249 žmonės.
„Šiemet bokštas bus prieinamas visuomenei beveik penkis mėnesius, tad tikimės dar didesnio lankytojų susidomėjimo“, – teigė Dž. Griškutė.
Ji pažymėjo, kad norinčiųjų apsilankyti bokšte srautai yra ribojami – apžvalgos aikštelė nėra itin erdvi.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas, koks matomas dabar, buvo baigtas statyti ir įrengtas 1937 m. Tais pačiais metais buvo įkurtas Kauno karilionas, kurio reguliarūs koncertai prasidėjo 1956 m., juose skambindavo Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Muziejaus bokštas su karilionu ir arkada yra išlaikę autentišką planinę struktūrą.
