Kiekvienuose namuose yra buitinės technikos, baldų, įrenginių, kuriuos, nutikus nelaimei, staiga pakeisti naujais kainuotų ir daug lėšų, ir streso.
Kiekvienas turi, ką apdrausti
Draudimo bendrovės BTA Turto draudimo rizikų specialistė Aurelija Baranauskaitė patvirtina: ji klientams rekomenduoja rinktis platesnį nei tik buto ar namo draudimą – apdrausti ne tik sienas, lubas ar šildymo įrangą, bet ir namuose esančius daiktus bei civilinę atsakomybę.
Nors yra manančiųjų, jog drausti namų turto neverta, nes juose nėra prabangių daiktų, specialistė primena – namų turto draudimu draudžiami ne tik vertybės, bet ir įprasta buitinė technika, baldai, namų apyvokos daiktai. Praradus juos neretai paaiškėja, kad patirti nuostoliai gerokai didesni nei manyta.
Iš rankų išslydo puodas ir sudaužė elektrinę viryklę, vaikas užkliuvo ir nuvertė televizorių – panašių situacijų išvengti pavyksta ne visuomet, o nuostoliai siekia šimtus eurų.
Nuo tokių netikėtų situacijų galima apsidrausti, tik svarbu įsitikinti, ar pasirinktame draudime įtrauktos visos rizikos, nuo kurių norima apsisaugoti, taip pat, kad draudimo sumos pakankamos.
Namų apyvokos daiktai, įmontuojami baldai, buitinė technika, vaizdo, garso, kompiuterinė technika, darbo įrankiai ir aplinkos tvarkymo mechanizmai, naudojami buityje (žoliapjovės, vejapjovės, sniego valymo įrenginiai, motoriniai pjūklai, grąžtai ir pan.), sporto ir poilsio inventorius – visi jie gali būti apdrausti kilnojamojo turto draudimu. Pasitarus su draudimo specialistu, galima pasirinkti tinkamiausią apsaugos paketą.
Įprastai namų turtą žmonės draudžia nuo dažniausių rizikų: ugnies, vandens, gamtinių jėgų, vagystės, stiklo dūžių, elektros įtampos svyravimų.
Pasirinkus platesnes apsaugas, galima apsauga net ir dėl įrenginių savaiminių gedimų (sugedus kavos aparatui, šaldytuvui, siurbliui ir t. t.), taip pat atlyginami visi nuostoliai, atsiradę dėl staiga ir netikėtai atsitikusių įvykių, žinoma, jei jie nėra nedraudžiamieji.
Svarbu žinoti, jog namų turtas gali būti draudžiamas atkuriamąja arba likutine verte, nuo to priklauso, kaip bus atlyginama žala.
Į miestą ar kelionę – saugūs
Šiltuoju metų laiku daugiau laiko leidžiant ne namuose, o viešbučiuose, pajūryje ar tiesiog lankantis kituose miestuose, aktuali tampa ir namų turto draudimo apsauga už draudimo vietos ribų. Pavyzdžiui, tokia apsauga galioja laikinai su savimi pasiimto dviračio ar vaikiško vežimėlio vagystės atveju.
Tiesa, svarbu nepamiršti, kad tiek vaikiškas vežimėlis, tiek dviratis turi būti paliktas užrakintas ar prirakintas prie kitų stacionarių objektų. Šios taisyklės galioja Lietuvos teritorijoje ir artimajame užsienyje (Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje).
Netekus dviračio ar vaikiško vežimėlio, draudimo išmokos limitas svyruoja nuo 2 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų, priklausomai nuo pasirinktų draudimo sąlygų.
Draudimas galiotų ir atviros vagystės ar apiplėšimo atveju, pavyzdžiui, tuomet, jei važiuojant autobusu iš rankinės ilgapirštis ištrauktų piniginę arba kavinėje dingtų ant kėdės atlošo pakabinta rankinė.
Kilnojamo turto draudimu nuo ugnies, gamtinių jėgų ar vagystės gali būti apdrausti ir ūkiniuose pastatuose, rūsiuose ar aptvertoje kiemo teritorijoje laikomi pagrindiniai vasaros atributai – batutai, lauko baldai ir kepsninės.
Nuostoliai – sunkiai pakeliami
Nors viena didžiausių gyventojų baimių – užlieti ne savo butą, bet kaimynus, kai kurie net ir pastebėję drėkstančias sienas, prie bendro naudojimo vamzdynų stovų besikaupiančią drėgmę ar įtrūkusį tinką, numoja ranka – draudimo bendrovei ar daugiabučio namo administratoriui nepasivargina pranešti apie gresiantį pavojų.
Kitiems, iš kaimynų buto bėgančiam vandeniui sugadinus buto apdailą, daiktus ir baldus, įvairią buitinę techniką, tenka ne tik skaičiuoti nuostolius, bet ir vėl galvoti apie būsimą remontą.
Jei pirmajame daugiabučio aukšte veikia įmonė ar parduotuvė – sugadinamos čia laikomos prekės ar brangūs įrenginiai, tuomet nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių.
„Vandens užliejimai – vis dar dažnas atvejis, o žalos siekia tūkstantines sumas. Kadangi daug žmonių vis dar gyvena senos statybos namuose ar daugiabučiuose, kuriuose vamzdynai susidėvėję, užliejimai ir vandentiekio avarijos – tampa šių būstų savininkų galvos skausmu“, – atkreipė dėmesį draudimo bendrovės BTA specialistė.
Draudimo ekspertai skaičiuoja, jog užliejimų žalos sudaro net 30 proc. visų įvykių. Užliejus būstą, dažniausiai apgadinamos sienos, lubos, grindys vidaus apdaila.
Jei įvyksta rimtesnė vandentiekio avarija, arba jei vanduo pro lubas ir sienas bėga ilgesnį laiką, kol savininkai darbe, išvykę ar atostogauja, nukenčia ir elektronika, televizoriai, buitinė technika, baldai.
„Visai neseniai užliejus butą išmokėta maždaug 70 tūkst. eurų. Trūkus karšto vandens žarnai, ką tik suremontuotas butas buvo sunkiai atpažįstamas: nukentėjo ne tik sienos ir grindys, tačiau bute buvę daiktai“, – kalbėjo A. Baranauskaitė.
