Nebereikalingos tapusios telefono būdelės vėl prisimintos. Nors naudotis senomis ryšio priemonėmis nebeapsimoka, maži jų nameliai domina žmones.
Planuojama, kad į viešąsias erdves bus grąžintos standartinės visoje Lietuvoje naudotos telefono būdelės. Jos atiteks tiems, kurie pasiūlys originalių idėjų, kaip jas panaudoti.
Tačiau Kaunas turėjo ir savas – Senamiestyje, Vilniaus gatvėje ir Rotušės aikštėje – stovėjusias retro stiliaus telefono būdeles. Jos buvo nukeltos prieš 6 metus. Būdeles tada priglaudė garsi kaunietė Aistė Grybauskienė, dabar – verslininko Raimondo Karpavičiaus našlė A.Karpavičienė.
Kauniečiai šiems mažosios architektūros kūriniams jaučia sentimentų ir apgailestauja, kad nepavyko jų išsaugoti.
Tačiau Kauno patriotai ne tik virkauja, bet ir turi sumanymų, kaip būdeles prikelti naujam gyvenimui.
Sukūrė garsus architektas
1985 metais rekonstruojant pagrindinę Kauno senamiesčio – Vilniaus – gatvę vienas šio projekto autorių architektas Jurgis Rimvydas Palys sukūrė ir mažosios architektūros pavyzdžius.
Retro stiliaus šviestuvai, apvalūs stulpai reklamoms, suolai ir išskirtinės telefono būdelės puošė gatvę ir buvo mielos kauniečių širdims.
Tačiau laidiniais telefonais, kokie buvo įrengti būdelėse, niekas nebesinaudojo. Specialiai Kauno senamiesčiui sukurtų medinių raudonų būdelių telekomunikacijų bendrovei nebereikėjo, ir 2017 metų pavasarį jos iš Senamiesčio dingo.
Dalį jų pasiėmė ir išsigabeno kaunietė A.Grybauskienė, dabar A.Karpavičienė.
Buvo kalbų, kad kai Vilniaus gatvė bus rekonstruota, mažosios architektūros detalės į Senamiestį bus sugrąžintos. Tačiau gatvei parinkti nauji akcentai.
Idėjų turi net dvasininkai
Vis dėlto kauniečiai senųjų telefono būdelių nepamiršta. Architektas J.R.Palys pasakojo, kad telefono būdeles į Vilniaus gatvę norėtų sugrąžinti Kauno arkikatedros bazilikos dvasininkai.
Dabartinis Arkikatedros bazilikos klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius mano, kad retro stiliaus būdelės labai tiko Senamiestyje ir jas į senąsias vietas reikėtų sugrąžinti.
„Norėčiau, kad vienoje, pastatytoje arčiausiai Arkikatedros, būtų įrengtas mažas informacijos centras. Pakėlus telefono ragelį būtų galima išgirsti Arkikatedros istoriją. Ją išklausius jau būtų galima traukti į pačios bažnyčios vidų ir ją apžiūrėti“, – svarstė monsinjoras.
Patiko Londono pavyzdys
V.Grigaravičius pasakojo, kad lankantis Jungtinės Karalystės sostinėje Londone teko matyti senas telefono būdeles ir vaizdas buvo malonus.
„Žmonės prie tokių būdelių fotografuojasi, jose vyksta ir įvairios veiklos. Tokių mielų mažų detalių galėtume turėti ir mes. Gaila, kad mūsų Senamiestyje jų neliko“, – sakė dvasininkas.
V.Grigaravičius pasakojo, kad baigiami Arkikatedros bazilikos šventoriaus atnaujinimo darbai. Jie truks dar apie mėnesį.
„Kai šie darbai bus baigti, reikės pradėti domėtis, kur senosios būdelės yra. Jas restauruoti ar pagaminti iš naujo gali kainuoti nemažai. Bet jei miesto valdžios atstovai idėjai pritartų ir ją palaikytų, tai būtų puiki dovana miestiečiams. Gal būdelėms prikelti būtų galima naudoti programos „Kauno akcentai“ pinigus?“ – svarstė monsinjoras.
Turi detalius brėžinius
J.R.Palys bendravo ir su aktyvios Žemųjų Šančių bendruomenės atstovais.
„Jie domėjosi, kur yra senosios būdelės, ar jas įmanoma būtų restauruoti arba pagaminti naujas. Šančiškiai norėtų naudoti jas savo bendruomenės reikmėms, gal įkurti kokį knygų mainų namelį. Svarstė, kad gal tokią būdelę būtų galima pastatyti ir prie bažnyčios“, – pasakojo architektas.
J.R.Palys sakė, kad turi labai detalius retro stiliaus būdelių brėžinius ir jas pagaminti iš naujo nebūtų sudėtinga. Vis dėlto jam labai rūpi senųjų būdelių likimas.
„Žinau, kad jas priglaudė A.Grybauskienė, dabar A.Karpavičienė. Anksčiau su ja bendravome, bet ryšiai nutrūko. Įdomu, ar būdelės saugomos, kokios jos būklės. Taip pat būtų šaunu, jei kauniečiai, kuriems senosios būdelės kelia sentimentų, susitelktų ir imtųsi iniciatyvos, kad jos į Senamiestį būtų grąžintos. Manau, kad greta jų tiktų ir senieji apvalūs skelbimų stulpai“, – siūlė J.R.Palys.
Laukė gatvės atnaujinimo?
Kaunietiškas telefono būdeles priglaudusi A.Karpavičienė „Laikinajai sostinei“ pareiškė, kad apie jas yra papasakojusi anksčiau ir daugiau neturi ko pridurti.
2017 metais tada dar A.Grybauskienė tvirtino, kad telefono būdelės telekomunikacijų bendrovei „Teo LT“ tapo nereikalingos, jos buvo gana prastos būklės, todėl viešoji įstaiga „Republica Kaunensis“, kuriai moteris tada vadovavo, jas ir perėmė.
Tada žinoma kaunietė pasakojo, kad jai pavyko perimti 7 telefono būdeles, o iš viso Senamiestyje stovėjo apie 20 tokių telefono namelių. Tada kaunietė teigė, kad sulūžusį turtą atnaujins, pagal jo pavyzdžius bus pagaminta ir daugiau telefono būdelių.
2020 metais A.Karpavičienė, „Laikinosios sostinės“ žurnalistės paklausta, kur yra telefono būdelės, tvirtino, kad jos yra saugioje vietoje. Taip pat teigė, kad savo idėjos, jog būdelės gali būti restauruotos, neatsisakė.
„Pavyzdžiui, prie telefono būdelių atnaujinimo galėtų prisidėti verslininkai. Tada prie jų patalpų būdelės ir galėtų atsirasti. Jos galėtų būti naudojamos kaip savita reklama ar įgyti dar kitokią įdomią neįprastą paskirtį“, – kalbėjo A.Karpavičienė.
Moteris tvirtino, kad laukia, kada įvyks Vilniaus gatvės rekonstrukcija, ir su savivaldybe derina galimybes, kad būdelės vėl atsirastų Senamiestyje.
Projekte būdelės numatytos
Vilniaus gatvės rekonstrukcija prasidėjo 2021 metų vasarą ir pernai buvo baigta. Šios rekonstrukcijos projektą kūrė architektė Vilija Skėrienė.
Kaunietė pasakojo, kad projektas buvo rengiamas dar 2018 metais. Tuo pat metu buvo sudaromas ir kultūros paveldo apsaugos aktas, kuriame nustatyta, kokios yra šios gatvės vertingosios savybės.
„Mažąją Vilniaus gatvės architektūrą – telefono būdeles, reklaminius stulpus, suolus, šviestuvus, kurie buvo sukurti specialiai šiai gatvei, buvo siūloma įtraukti į paveldo saugomų objektų sąrašą, bet šis pasiūlymas buvo atmestas“, – apgailestavo architektė.
Tačiau jos kurtame projekte numatyta, kad būdelės, reklamos stulpai ir kiti elementai turėtų būti išsaugoti ir gatvę po rekonstrukcijos vėl puoštų.
„Tačiau to, kas paveldo nesaugoma, daryti neprivaloma, todėl ir nedaroma. Man atrodo, kad būdelės ir reklaminiai stulpai galėtų būti sugrąžinti. Galbūt ne visi, bet bent dalis. Tačiau tam reikia ne tik noro, bet ir nemažų pinigų“, – sakė architektė.
Pasiūlė, kas galėtų rūpintis
Ne vienoje miesto vietoje puikuojasi kauniečio skulptoriaus Luko Šiupšinsko kūriniai. Finansavimą jiems sukurti menininkas yra gavęs iš programos „Kauno akcentai“.
L.Šiupšinskas įsitikinęs, kad geriausia būtų, jei idėją sugrąžinti senąsias telefono būdeles į Vilniaus gatvę palaikytų ir jos vėliavnešiu taptų Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius.
„Manau, jog reikėtų paisyti autorių teisių ir su architektu J.R.Paliu aptarti detales, kad su jo kūriniu būtų pasielgta etiškai. Būtent oficiali organizacija galėtų suvesti J.R.Palį su kūrėjais, kurie sugalvotų, kaip būdeles pritaikyti, ir su gamybininkais, kurie jas pagamintų“, – siūlė skulptorius.
Taip nutiko, kai L.Šiupšinskas su Kauno valstybinio lėlių teatro atstovais sugalvojo prie teatro įkurdinti skulptūrą „Marionetė“. Idėją savivaldybei teikė ir finansavimo prašė teatro atstovai, o skulptorius ją įgyvendino.
Menininkas įsitikinęs, kad variantų, kam pritaikyti telefono būdeles, gali būti gausybė, tereikia pasitelkti fantaziją. Pavyzdžiui, jos tiktų informacijai apie miestą suteikti.
Vieną galima pamatyti
Vis dėlto pamatyti originalią J.R.Palio sukurtą būdelę įmanoma. Viena jų saugoma Vytauto prospekte veikiančiame Lietuvos švietimo istorijos muziejuje.
Muziejininkė Indra Bočkutė pasakojo, kad Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, veikė Ryšių istorijos muziejus. Jo kieme taip pat stovėjo retro stiliaus telefono būdelė.
2016 metais muziejų nuspręsta reorganizuoti, prijungiant jį prie Kauno miesto muziejaus. Visi eksponatai liko Kaune. Jie atsidūrė VII Kauno tvirtovės forte, Miesto muziejuje ir Kauno technologijos universitete.
Vienas eksponatas – senoji telefono būdelė – atiteko Lietuvos švietimo istorijos muziejui. Ji ir dabar eksponuojama trečiame aukšte, ekspozicijoje, kuri pasakoja apie įvairias komunikacijos priemones.
„Telefono būdelėje įrengėme Morzės abėcėlės aparatą. Visi norintys gali užeiti į būdelę ir pabandyti juo pasinaudoti. Ši atrakcija labai populiari, patinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Mes patenkinti, kad turime išskirtinę Kauno telefono būdelę“, – sakė I.Bočkutė.
Mano, kad galėtų būti ir meno instaliacija
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Miesto žinioje nėra nė vienos Vilniaus gatvėje ir Rotušės aikštėje stovėjusios telefono būdelės. Visos jos – privačiose rankose.
Su asmeniu, kuriam jos priklauso, esame kalbėję, kad jei būdelėms būtų sugalvota nauja funkcija, jas būtų galima restauruoti. Finansavimą būtų galima skirti iš programos „Kauno akcentai“. Tačiau tai buvo žodinis susitarimas. Pastaruoju metu telefono būdelių savininkė į mus nebesikreipė.
Manau, kad jei kas nors kitas sugalvotų naują būdelių panaudojimo būdą, gal jas būtų galima pagaminti ir iš naujo. Tai galėtų būti ir kokia nors meninė instaliacija.
Jei kas nors imtųsi iniciatyvos ir miesto valdžios atstovus įtikintų, kad šios būdelės reikalingos, jos vėl galėtų atsirasti Kauno senamiestyje.“
