Jau įrengta moderni oro vėdinimo-ventiliacijos sistema, pakeisti beveik visi oranžerijos stiklo paketai, baigiamas restauruoti interjeras, atnaujintas baseinas, į naujomis rūšimis pasipildysiančią augalų karalystę galės patekti neįgalieji: jiems planuojama organizuoti muzikos terapijos, sveikatingumo programas.
„Siekėme, kad į Žiemos sodą atvykęs lankytojas jaustų komfortą ir poilsį. Anksčiau net vėdinimo sistemos nebuvo. Paskutinį kartą oranžerija renovuota prieš 34 metus. Labai aiškiai pajutome, koks svarbus ir reikalingas buvo Žiemos sodas: muziejaus lankomumas jį nuo pernai metų kovo 1 d. uždarius krito perpus.
Žmonėms trūksta tos gyvos, natūralios ekspozicijos, kai gali ateiti ir paliesti, pailsėti egzotiškoje aplinkoje“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Šiandien – paskutinė jos darbo diena po net 43 metus trukusio vadovavimo įstaigai.
Skaitytojų dėmesiui – išskirtinis reportažas iš naują rūbą baigiančio apsivilkti Žiemos sodo.
Šedevro priešistorė
Kretingos dvarą išpuoselėjęs grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) savo laiku daug keliavo po Europą, žavėjosi jos kultūra, architektūra, todėl ir savo namų aplinką Kretingoje stengėsi puošti vakarietiškais akcentais. Dvaro parke tryško fontanai su įvairiomis XIX a. madingomis skulptūromis, alėjomis, alpinariumais, rožynais ir t. t.
Vyšnia ant torto tapo anuomet didžiausias ir vienintelis toks privačioje valdoje Europoje pastatytas Žiemos sodas-oranžerija. Jis jungė du dvaro korpusus.
Kiek grafas investavo lėšų – nežinoma, tačiau nesunku suvokti, jog sąmata turėjusi būti įspūdinga: 1880–1881 m. iškilo 16 metrų aukščio, didžiulių langų oranžerija su koralais aplipdytomis sienomis, baseinais, kriokliu, egzotiškais augalais ir kt.
„Deja, mes nežinome net Žiemos sodo projekto autoriaus ar autorių, kaip ir nėra išlikę brėžiniai. Tik patį vidaus suplanavimą radome Lenkijoje, Olsztyno archyve. Interjero projektą, augalų kolekcijų išdėstymą kūrė garsus Prūsijos architektas Johannas Larassas. Tad grafas samdė tų laikų elitą.
Gaila, kad nėra duomenų ir apie XIX a. pab. taikytas technologijas, statant Žiemos sodo oranžeriją. Galima manyti, kad įvairius pagalbinius darbus dirbo dvaro samdiniai, bet kas dirigavo orkestrui – iki šiol mįslė. Spėjame, jog tai galėjo būti samdytas užsienio profesionalas„, – „Vakarų ekspresui“ yra pasakojęs Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.
Žiemos sodas jau XX a. pr. išgyveno pirmąją transformaciją: mirus J. Tiškevičiui, dvaro paveldėtojas jo sūnus Aleksandras Tiškevičius (1864–1945) nutarė sumažinti oranžeriją. Po 1910 m. ji virto cilindro formos pašalinant šone buvusį pusžiedžiu juosusį konusą (jį muziejininkai vadina „pelerina“ arba „sijonu“). Oranžerijos patalpų sąskaita įrengtos įvairios salės pobūviams, patalpos grafo vyriškai draugijai.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Žiemos sodo likimas buvo sprendžiamas po sovietinės nomenklatūros aulinių batų padais. Dvare įsikūrė Kretingos tarybinis ūkis, o 1950 m. oranžerija buvo paversta arklidėmis, trąšų sandėliu.
Išskirtiniu kultūros paveldo objektu susirūpinta tik 1972–1988 m.: dvaras restauruotas, o Žiemos sodas – atstatytas, suremontuotas. Jam grąžintas pirminis XIX a. pab. išorės vaizdas, tačiau naudotos sovietinės medžiagos. Nuo to laiko apie 502 kv. m oranžerija kapitalinio remonto nemačiusi.
Daugiau komforto Žiemos sodo atnaujinimo darbai startavo 2021 m. gruodį, o visuomenei atverti duris jis turėtų birželio 10-ąją, kai Kretingoje vyks miesto šventė (vardo paminėjimo 770 metų sukaktis) ir tradiciniai šv. Antano atlaidai.
„Projektas – kombinuotas ir suskirstytas į paveldosauginės dalies tvarkybą ir oranžerijos vidaus atnaujinimą. 716 tūkst. eurų skyrė Kultūros paveldo departamentas, 650 tūkst. eurų – Kretingos rajono savivaldybė, kuriai esame labai dėkingi.
Šiuo metu įgyvendinta apie 80 proc. numatytų darbų. Artėjančią naują pradžią savotiškai paženklino visiškai neseniai demontuoti visi statybiniai pastoliai: tiek iš išorės, tiek viduje. Liko pakeisti „pelerinos" stiklo paketus, apšiltinti pamatus, įjungti visas naujas inžinerines sistemas“, – teigė muziejaus vadovė.
Anksčiau oranžerijoje būdavę tvanku, nuolat drėgna, augalus degindavo pro stiklą besiskverbianti saulė, o baseiną su ryškiaspalviais japoniniais karpiais ir raudonausiais vėžliais kas 2 savaites darbuotojoms tekdavo valyti rankomis, šepečiais.
„Nebuvo jokios vandens filtravimo sistemos: reikėdavę mechaniškai nuleisti vandenį ir visą dieną grandyti. Dabar įrengta baseino hidroizoliacija, automatinė valdymo, galingų filtrų sistemos, todėl pagerės sąlygos ir baseino gyventojams, ir mūsų darbuotojams. Restauruotas ir pats baseinas, naujai nušvito nuvalyta bronzinė augalo karališkosios melsvės skulptūra, sukurta Vytauto Baransko“, – detales dėstė V. Kanapkienė.
Esminis ir pats didžiausias darbas: visų oranžerijos stiklo paketo langų ir konstrukcijų, stogo keitimas bei oro aeracijos sistema.
Projektą įgyvendinančios UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog teko pakeisti įspūdingą 680 kv. m stiklo konstrukcijų plotą.
„Tai – paveldosauginių reikalavimų susaistyti darbai, nes kultūros vertybe yra pripažinta pati oranžerija, jos išorinė išvaizda, tūris, langų skaičius ir t. t.
Buvo didelis iššūkis, nes reikėjo įrengti pastolius pačiame viduje, kuriame – pilna aukštų augalų. Turėjome nuimti visą stogą su perpuvusiomis medinėmis dalimis, sutręšusiomis izoliacinėmis plokštėmis, sutvirtinti plieninėmis santvaromis ir dirbti greitai, kad nenušaltų augalai. Sumontuotos naujos ilgaamžės aliuminio ir stiklo konstrukcijos“, – teigė jis.
Augalus nuo pro stiklus besiskverbiančių bei deginančių saulės spindulių saugos žaliuzės.
„Itin svarbus yra oranžerijos vėdinimo-ventiliacijos sistemos įrengimas, kurios anksčiau nebuvo: oras necirkuliuodavo, nesureguliuoti temperatūros, drėgmės režimai, todėl buvę sunku išlaikyti augalų estetinį vaizdą, iškildavo problemų dėl kenkėjų.
Turime apie 2 tūkst. augalų, iš kurių per 300 (kaktusai, epifitai, vijokliniai) buvo išnešti ir pastatyti muziejaus ekspozicinėse salėse. Senus, keraminius vazonus pakeis nauji impregnuoti maumediniai“, – teigė kretingiškė. Pagaliau į žaliąją oazę ir visas dvaro ekspozicines sales per tris aukštus galės patekti ir neįgalieji: jiems įrengtas specialus keltuvas.
Lankantis oranžerijoje buvo matyti jau restauruoti autentiški laiptai, darbuotojai dažė tvoreles ir porankius.
Augalų globa
Galima tik įsivaizduoti, koks iššūkis teko augalus prižiūrintiems ir juos viduje vykstančių statybos darbų metu išsaugoti turėjusiems darbuotojams.
„Didžiausia pagarba toms moterims už kantrybę ir supratingumą. Dirbome pastolių džiunglėse, krito varžtai, kilo dulkės, o keičiant stogą žaibiškai reikėdavo reaguoti į temperatūros pokyčius, ne kartą prilijo į vidų.
Geležinės kantrybės moterys, nes kitos mus būtų į šuns dienas išdėjusios, kiltų tikras karas su statybininkais. O jos vis triūsė aplink kiekvieną augalą, nuolat valė nuo lapų dulkes, dengė agroplėvele“, – pasakojo A. Kliukas. Regis, tokiomis sąlygomis žalieji muziejaus gyventojai turėjo sunykti, tačiau taip neįvyko.
„Globojo moterys kaip vaikus. Nešė į kitas patalpas, įjungė papildomą apšvietimą. Kai kurie augalai išties apvyto, atrodė, kad sunyko, bet dabar, žiūrime, jau krauna naujus pumpurus, skleidžiasi žiedai. Ypač daug rūpesčių kėlė mūsų pasididžiavimas: 1979 m. pasodintas didysis fikusas, figmedis, nes teko ištisai karstytis kopėčiomis ir valyti lapus“, – tikino V. Kanapkienė.
Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė „Vakarų ekspresą“ informavo, jog oranžeriją papildys ir nauji, Tiškevičių laikais Žiemos sode vešėję augalai.
„Tai sumedėjęs papartis diksonija, nauja rožiniais žiedais žydinčio banano rūšis, aspidistras, klivijos ir daug žydinčių augalų: guzmanijų, vėzdūnių, kalankių ir t. t.“, – teigė ji.
Muziejininkai viliasi, kad atidarius visiškai kitokios kokybės Žiemos sodą Kretingos muziejus vėl taps vienu lankomiausių šalyje: 2021 m. jis buvo įsiveržęs į TOP 5 ir aplenkė net Trakų istorijos muziejų.
Komentaras
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius
Žiemos sodo rekonstrukcija – tik vienas iš pastaraisiais metais įgyvendintų bei dar planuojamų įgyvendinti Kretingos dvaro komplekso tvarkybos projektų. 2020 m. rugpjūtį oficialiai baigti istorinės, reprezentacinės Kretingos dvaro rūmų verandos atstatymo darbai. Šiuo projektu ne tik atkurtas rūmų autentiškas vaizdas, bet ir įgyvendinta muziejaus vizija įrengti naują, įvairiems renginiams skirtą Kretingos kultūrinę erdvę.
Taip pat buvo išspręstos gaisrinės saugos bei žmonių evakuacijos, o įrengus specialų keltuvą – ir žmonių, turinčių negalią, patekimo į muziejų problemos.
Pernai Savivaldybei pavyko galutinai iškeldinti visus sovietmečiu greta dvaro pastatyto buvusio bendrabučio gyventojus. Šį muziejaus teritorijoje svetimkūniu laikomą pastatą numatyta nugriauti.
Šiuo metu inicijuojamas dar vieno Kretingos dvaro komplekso pastatų – buvusios spirito varyklos ir alaus daryklos, liaudyje vadinamos bravoru, atkūrimo procesas. Taip pat puoselėjame planus startuoti ir su dvaro parko sutvarkymo darbais.
