Grąžinta teisėtai
Aldona Lingienė pasakoja, kad anksčiau, kai pagal įstatymą buvo galima susigrąžinti žemę po neveikiančiais pastatais, jos brolis susigrąžino šį turtą Bradesių kaime. Žemėje stovėjo neveikiantis buvusios pradinės mokyklos pastatas, kurį aukcione įsigijo panevėžietis A. Kalina. Prieš penkerius metus pastatas degė, o dabar, pasak A. Lingienės, toji griuvena gadina vaizdą.
„2012 m. panevėžietis davė brolį į teismą, bet teismas išaiškino, kad žemė grąžinta teisėtai. Ji buvo paimta iš mūsų mokyklos statybai, o kai mokykla nebeveikė, 2004 m. žemę grąžino. Paskui pastatą plėšė, draskė, o šeimininkas nieko negalėjo daryti, nes pastatas be žemės“, – apie absurdišką situaciją, kurioje atsidūrė turto šeimininkai, pasakoja kriauniškė.
Parduoti nežada
Anksčiau brolio vardu buvusi žemė prieš porą metų perrašyta A. Lingienei. Moteris sako norinti išsaugoti šį turtą vaikams ir anūkams, juo labiau, kad apylinkės gražios, pakalnėje tyvuliuoja Sartų ežeras, visai šalia – didieji Bradesių ąžuolai, valstybės saugomas gamtos paminklas. Bradesių bendruomenė irgi prisideda gražindama kaimą.
„Kai 2020 m. Bradesiuose statėme paminklą, mes kaimui dovanojome žemės gabaliuką, kaimynė – akmenį, kaimo žmonės surinko pinigų darbams. O dabar už kryžkelės, kur stovi paminklas, juoduoja tas degėsis. Mielai jį nuverstume, bet liesti pastato negalim, nes tai svetimo žmogaus nuosavybė. Žmonės atvažiuoja pažiūrėti ąžuolų, gamtos, o pirmiausiai pamato tą pamėklę“, – kalbėjo A. Lingienė.
Moteris kategoriška – apie žemės pardavimą negali būti nei kalbos, nors pastato savininkas to prašęs.
Terminai praėjo
„Kreipėmės visur – į savivaldybę, seniūniją, ėjome net iki Aplinkos ministerijos, bet visur atsimušame kaip į sieną – tai savininko pastatas“, – tvirtina pašnekovė. „Registrų centre“ moteriai pasiūlė su pastato savininku tartis gražiuoju, kad šis sutvarkytų, išvalytų ir išregistruotų pastatą arba spręsti klausimą teismo keliu.
Aldonos dukra Valda Bugailiškienė tvirtino, kad Rokiškio r. savivaldybės anksčiau siųsti raginimai pastato savininkui susitvarkyti apleistą objektą – kaip vanduo nuo žąsies. Terminas praėjo, pastatas stovi kaip stovėjęs. Žemės savininkės dukra antrino motinai, kad žemės nepardavinės – jų planai visai kitokie, o sudegęs pastatas ne tik darko aplinką, bet ir kelia pavojų smalsuoliams. Gražioje aplinkoje šeima kuria savo ateities vizijas, nori išnaudoti šią vietą turizmui, pastatyti namelius, o apie žemės pardavimą net negalvoja.
„Žemė keliauja iš kartos į kartą, norime ją išlaikyti. Norime padaryti, kad tai būtų mūsų giminės palikimas, o kai suvažiuos svetimi, leis muziką, koks ten gyvenimas bus?“, – kalbėjo V. Bugailiškienė.
Skristi malūnsparniu
Pastato savininkas panevėžietis Alvydas Kalina sakė nieko nedarantis su pastatu, nes negali prie jo prieiti. Anksčiau iš žemės savininkų girdėjęs pasiūlymų skristi į savo nuosavybę malūnsparniu. Vyras tikino prašęs savininkų parduoti gabaliuką žemės, tačiau jo paprašė milijono eurų.
„Kad galėčiau išsiimti statybos leidimą, privalau turėti žemės po pastatais. Statybos inspekcija man neišduoda jokio leidimo, todėl negaliu nei demontuoti pastato, nei tvarkyti. Pagal statybos įstatymą, man priklauso servitutas. Aš turiu duoti žemės savininkę į teismą – paprastai savininkams priteisia žemę po pastatu ir keliuką jam aptarnauti. Jie nieko nelaimės ir teks susimokėti išlaidas. Nenoriu, kad jie turėtų nuostolio, todėl dar laukiu“, – kalbėjo panevėžietis.
Vyras sako norintis ne griauti, o atstatyti sudegusį pastatą, įrengti kambarius žvejams, poilsiavietę.
Paklaustas, kodėl pirko statinį ant svetimos žemės, pašnekovas sako tikėjęsis, jog pavyks susitarti gražiuoju ir įsigyti sklypelį. Kol kas išeities nemato, bet vis dar tikisi susitarti be teismų.
„Laukiu, bet kantrybė ne geležinė. Kol kas situacija patinė...“ – kalbėjo A. Kalina.
Katė maiše
V. Bugailiškienė patikslino, kad demontuoti pastatą savininkas turi galimybę – kelias neužtvertas. Moteris teigė net pati suradusi įmonę, kuri galėtų sutvarkyti griuvėsius, įmonės paskaičiavimu, demontavimo darbai ir statybų laužo išvežimas kainuotų apie 30 tūkst. eurų.
„Galiu pasiūlyti tik tiek, kad patys sutvarkytume, išvežtume. Nesuprantu, kaip žmogus galėjo nusipirkti pastatą be žemės. Gavosi, kad nusipirko katę maiše“, – sakė pašnekovė.
Seniūnijos komentaras
Kriaunų seniūnijos atsiųstame komentare rašoma:
„2022 m. Kriaunų seniūnija vadovaudamasi savivaldybės tarybos sprendimu dėl apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo, sąrašo sudarymo ir jo keitimo tvarkos aprašo patvirtinta tvarka vizualiai įvertino Zalvės g. 24, Bradesių k. gaisravietę, nustatė, kad pastato likučiai po gaisro yra apleisti ir neprižiūrimi, užpildė tvarkos aprašo priedą – kartu pridėdami vaizdinę medžiagą ir pateikė savivaldybės administracijos Turto valdymo ir ūkio skyriui. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija susistemino duomenis ir sudarė preliminarų savivaldybės teritorijoje esančių apleistų statinių sąrašą.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas atsakingas asmuo už statinių naudojimo priežiūrą (seniūnė Akvilė Šaltenė) atliko gaisravietės naudojimo priežiūrą nedalyvaujant turto savininkui, nes su gaisravietės savininku nepavyko susisiekti ir susitarti dėl gaisravietės apžiūros.
Apžiūra buvo atlikta nedalyvaujant savininkui, buvo surašytas apžiūros aktas nedalyvaujant savininkui. Surašyto akto kopija registruotu laišku išsiųsta savininkui pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Registruotas laiškas grįžo atgal, nes savininkas neatsiėmė laiško pašte per saugojimo terminą.
Gaisravietė įtraukta į 2022 metų apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį patvirtino savivaldybės taryba 2022 metų rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. TS-212.
Tęsdama apleisto nekilnojamojo turto priežiūrą, seniūnija kvietė 2023 m. kovo 7 d. pastato savininką 2023 m. balandžio 4 d. dalyvauti neprižiūrimo turto apžiūros procese.
Į apžiūros procesą savininkas neatvyko, neprižiūrimo turto apžiūros aktas surašytas nedalyvaujant savininkui.
Šio apleisto turto savininkas kviečiamas atvykti jau daug metų, tačiau nepavyksta su juo susisiekti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą“.
