Pamario gatvės 8-uoju numeriu pažymėtame name nukritus du pastato aukštus skyrusiai perdangai žmonės nenukentėjo tik dėl atsitiktinumo.
Specialistai apžiūrėję statinį sakė, kad visas namas turi avarinės būklės požymių. Bet ką su statiniu daryti, esą turi spręsti patys gyventojai.
Kiek mieste yra gyvenamųjų namų, kurie gali būti avarinės būklės, ir ką tokių daugiabučių gyventojai turi daryti?
Nukrito priestato konstrukcija
Kovo 24-osios ryte ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad nugriuvo Pamario gatvės 8-ojo namo antrojo aukšto balkonas. Tačiau nuvykę į įvykio vietą jie pamatė, kad nukrito ne balkonas, o du namo aukštus skyrusi vienos patalpos perdanga.
Žmonės nenukentėjo, gelbėtojai gyventojus tik įspėjo, kad jie turėtų rūpintis savo turtu.
Paaiškėjo, kad šis namas statytas dar 1938-aisiais.
Per ilgus metus jis buvo vis rekonstruojamas, prie pastato iš kiemo pusės buvo prilipdytas priestatas.
Pirmojo aukšto gyventojai ten įsirengė virtuvę, o antrojo aukšto šeimininkai priestatą naudojo kaip įstiklintą balkoną. Vieną rytą perdanga tarp šio priestato aukštų ir nugarmėjo į apatinio aukšto gyventojų virtuvę.
Krisdama sulamdė viryklę
Pirmojo aukšto buto savininkė Laima Ramoškienė sakė, kad pati gyvena kitur. Savo būstą ji užleidusi sūnui su marčia.
„Jie dirba, bet uždirba nedaug. Šį butą jie nori suremontuoti, bet darbai vyksta labai lėtai, nes pinigų stinga“, – tvirtino moteris.
Pasak L.Ramoškienės, antrojo aukšto savininkai gyvena užsienyje, kaip su jais susisiekti, ji nenumananti. Dar viename bute pirmajame aukšte kitoje namo pusėje gyventojų taip pat nėra.
„Kadangi viršuje niekas negyveno, matyt, drėgmė pažeidė konstrukcijas, todėl perdanga ir nukrito. Laimei, tuo metu virtuvėje nieko nebuvo.
Perdanga užkrito ant viryklės ir ją sulamdė. Marti ir iškvietė gelbėtojus.
Dabar šiame name niekas negyvena, baisu, kad dar kas nors nenugriūtų. Ką daryti toliau, nežinau“, – guodėsi moteris.
Namo pamatai – suskilę
Petrašiūnų seniūnijos atstovai pranešė, kad Pamario gatvės 8-ojo namo gyventojus ne kartą ragino pastatą remontuoti, bet niekas nesikeitė. Rasti antrojo aukšto savininkų, kurie yra užsienyje, nesiseka.
Namą apžiūrėjęs Petrašiūnų seniūnijos vyriausiasis specialistas Almantas Tuminauskas sakė, kad pastatas stovi ant upelio šlaito. Vanduo yra paplovęs jo pamatus ir jie yra pradėję irti.
Priestato perdanga buvo palaikė – paklota tik iš plytų, lentų ir tinklelio. Į priestato viršutinį aukštą nuolat patekdavo drėgmė, todėl jo konstrukcijos drėko.
„Dėl visų šių aplinkybių galų gale perdanga ir nukrito. Mano nuomone, pastatas turi avarinės būklės požymių, didžiausią nerimą kelia jo pamatai. Namą geriau būtų visai nugriauti ir pastatyti naują, tai kainuotų pigiau“, – svarstė A.Tuminauskas.
Seniūnijos atstovas sakė, kad kol kas gyventojams patarta į priestatą neiti. Ką daryti toliau, turi spręsti patys namo gyventojai.
„Butų savininkai turi kreiptis į specialistus, kurie atlieka pastatų ekspertizes. Bet už tokį darbą turi mokėti patys gyventojai, tai gali kainuoti 3 ir daugiau tūkstančių eurų. Todėl gyventojai dažnai rizikuoja, nieko nedaro, į ekspertus nesikreipia.
Tik turint ekspertų išvadas toliau bus galima spręsti, ką su namu daryti“, – aiškino A.Tuminauskas.
Įsileido tik po nelaimės
Pamario gatvės 8-ojo namo administratorius yra Kauno butų ūkio įmonė. Bendrovės administravimo direktorė Danutė Razgūnienė sakė, kad į priestatą galima patekti tik iš butų, kurie yra privati nuosavybė.
Kauno butų ūkio specialistui, kuris vykdo daugiabučių techninę priežiūrą, kasmetinių apžiūrų metu nepavyko patekti į butus, kad galėtų apžiūrėti ir įvertinti priestato perdangos būklę, o iš namo išorės tokių defektų nebuvo įmanoma nustatyti“, – tikino D.Razgūnienė.
Griuvus perdangai gyventojai Kauno butų ūkio atstovą ir seniūnijos specialistą į pastatą įsileido.
„Šiuo metu organizuojame procesą, kad būtų atlikta ekspertizė. Remiantis ekspertizės išvadomis bus atliekami remonto darbai“, – sakė Kauno butų ūkio atstovė.
Stogas seniai kiauras
Prastos būklės yra ir kitas daugiabutis Pamario gatvėje. 9-uoju numeriu pažymėtas vieno aukšto raudonų plytų statinys pastatytas 1930 metais. Tuomet tai buvo arklidė.
Dabar šiame name yra 9 butai. Viename jų gyvenanti Tatjana Gustė neslėpė, kad ji ir dar vieno buto gyventojai įsikūrę savivaldybei priklausančiuose socialiniuose butuose.
„Čia apsigyvenome prieš 20 metų. Name nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos.
Visi savo jėgomis įsirengėme patogumus, butus šildomės dujomis. Bet einant metams pastato stogas tapo kiauras, į palėpę patenka drėgmė.
Ją ir pirmame aukšte esančius butus skirianti perdanga bet kada gali įgriūti“, – pasakojo moteris.
Dėl nuolatinės drėgmės, pasak kaunietės, butuose kaupiasi pelėsis, juos nuolat reikia vėdinti.
„Nuomą savivaldybei ir kitus mokesčius moku. Iš savivaldybės pavyko išprašyti, kad bute įstatytų naują plastikinį langą, namo laukujes duris. Bet stogo, kuriam remonto reikia labiausiai, niekas netaiso. Didesnėje dalyje butų gyvena garbaus amžiaus vienišos moterys, jos pinigų namo renovacijai neturi.
Kartais pagalvoju, kad kada nors name gali nutikti nelaimė, nugriūti jo dalis“, – nerimu dalijosi T.Gustė.
Namo būklė nepatenkinama
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė pranešė, kad savivaldybės administracija nėra gavusi gyventojų nusiskundimų dėl Pamario gatvės 9-ojo namo.
Petrašiūnų seniūnijos darbuotojai šio namo būklę tikrino 2020 metais, šių metų trečiąjį ketvirtį vėl numatyta planinė jo apžiūra.
O pastatų administratorius bendrovė Kauno butų ūkis informavo, kad šio daugiabučio būklė yra nepatenkinama.
Pasak savivaldybės atstovės, administratorius šiame name atlieka remonto darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus: šalina bendrųjų konstrukcijų nenumatytus defektus ir deformaciją, inžinerinių sistemų sutrikimus ir gedimus, taip pat lokalizuoja ir likviduoja avarijas.
„Kauno butų ūkis imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė šiame objekte, teikia informaciją gyventojams apie jų daugiabučio namo būklę – kasmetiniai statinio apžiūros aktai įkeliami į administratoriaus klientų savitarnos sistemą“, – tikino K.Sakalauskienė.
Dėl daugiabučio atnaujinimo remonto darbų sprendimus priima butų ir kitų patalpų savininkų dauguma.
Savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja sakė, kad Kauno butų ūkis nėra gavęs daugiabučio butų savininkų prašymų dėl Pamario gatvės 9-ojo namo atnaujinimo darbų.
Iškeldino visus laiptinės gyventojus
Raminta Jančauskaitė, Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja:
„Jei atlikus pastato ekspertizę išvadose nurodyta, kad gyventojams pavojinga jame būti ir žmones reikia neatidėliojant evakuoti, jiems suteikiamas laikinas socialinis būstas.
Taip nutiko 2019 metų liepos 26 dieną, kai buvo gautas pranešimas, kad skyla gyvenamasis namas Biržiškų gatvėje 11. Nuvykus į vietą faktas pasitvirtino, ir gavus ekspertizės išvadas, kad gyventojams pavojinga pasilikti patalpose, jie buvo evakuoti.
Iš vienos namo laiptinės buvo iškeldinti 36 asmenys, kurie patys rado laikiną gyvenamąją vietą, kiti 3 gyventojai laikinai buvo apgyvendinti Šeimos krizių centre.
Savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė informavo, kad dabar Biržiškų gatvės 11-ojo namo sienos suvaržytos, būklė stabili. Pirmos laiptinės tarpblokinės siūlės yra minimaliai sutrūkusios, tačiau įtrūkiai nedidėja.
Jei eksperto išvadoje nėra nurodyta, kad gyventojus būtina nedelsiant evakuoti, jie ir neiškeldinami.“
Problemos niekas nematė daug metų
Paulius Januškevičius, architektas:
„Aleksote, viename 1964 metais statytame daugiabutyje, būstą ketinęs pirkti kaunietis prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą domėjosi, kokių defektų pastate gali būti, kokios yra šio daugiabučio konstrukcijos.
Nei Registrų centre, nei kituose dokumentuose nebuvo užfiksuota, kad mūriniame daugiabutyje yra įrengtos medinės perdangos.
Perkant būstą pamatyti, kokia yra jų būklė, nebuvo įmanoma. Tik pradėjus buto remontą paaiškėjo, kad pastato konstrukcijos dėl įvairių namo defektų nuolat drėko ir perdangos jau buvo visiškai supuvusios.
Ilgainiui perdangos būtų griuvusios ir dėl to būtų nukentėję 4 butai, o gal net ir žmonės.
Butą įsigijęs vyras kreipėsi į namo administratorių, kad jis pasiūlytų, kaip problemą spręsti, bet iš jo kuris laikas atsakymo negauna, todėl paprašė konsultacijos.
Pasamdžius pastatų būklės ekspertus paaiškėjo, kad problemą galima išspręsti gana paprastai. Greta senųjų medinių perdangos sijų galima įrengti naujas. Toks darbas užtruktų iki savaitės, kainuotų apie 2 tūkstančius eurų.
Žinau, kad kitose Europos šalyse, JAV daugiabučių konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų būklė periodiškai tikrinama. Tai atlieka pastatų administratoriai.
Manau, kad tokia tvarka turėtų būti ir pas mus. Bet susidūrus su minėtu atveju, kai bendrosios namo konstrukcijos ilgus metus drėko ir puvo, kyla abejonių, ar pastatų administratoriai tokius darbus atlieka.“
Suskaičiavo pavojingus daugiabučius
Asta Chanko, Petrašiūnų seniūnė:
„Kai nukrito namo, kuris yra mūsų seniūnijoje, perdanga, pasidomėjome, kiek ir kokiose seniūnijose yra pastatų, kurių būklė galimai avarinė. Tokių pavyko suskaičiuoti 26.
Petrašiūnų seniūnijoje tokie yra 5 daugiabučiai. Kai kuriuose tvarkomos atskiros namų dalys, asmenys juose šiuo metu gyvena.
Aleksoto seniūnijoje tokie yra 9 pastatai, didžiojoje dalyje namų gyventojų nėra.
Centro seniūnijoje – 3 namai. Šiuo metu žmonės juose gyvena.
Panemunės seniūnijoje – 8 namai. Keturi iš jų griaunami.
Žaliakalnio seniūnijoje yra vienas toks namas, kuriame gyventojai taip pat gyvena.
Statinių administratoriams ir savininkams yra išsiųsti įspėjimai statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti.
Būstų savininkams nepriėmus bendro sprendimo dėl namo remonto darbų, užsakyti gyvenamojo namo konstrukcijų techninės būklės ekspertizę ir remonto darbus organizuoti pagal pateiktas eksperto išvadas turi pastato administratorius.“
