Pavasaris – optimistinis
Kovo mėnuo NT rinkai buvo neprastas – pirminėje rinkoje fiksuoti maždaug 300 sandorių. Skaičiai nėra tokie kaip 2021 metais ar 2022-ųjų pradžioje, bet iki prasidedant pandemijai 300 sandorių, anot M. Vanago, buvo sėkmingo mėnesio rezultatas.
2022 metų antroji pusė buvo sudėtingesnė, stabtelėjimas NT rinkoje jaučiamas nuo praėjusių metų birželio-liepos mėnesių, tačiau situacija gerėja: šių metų vasarį sudaryta 200 sandorių, kovą – apie 300.
„Nesitikime tokių rekordų kaip 2021 metais, bet tai, galbūt, ir nėra blogai – geriau tolygus, nuosaikus augimas“, – svarstė M. Vanagas.
Kas pristabdė pirminę rinką? Pasak pašnekovo, tam yra kelios priežastys: pirmoji – nedidelė pasiūla (apie 3000 butų, kai įprasta 5–6 tūkst.). Po rekordinių metų dauguma vystytojų buvo pardavę viską, ką galėjo, ir nebeturėjo, ko pasiūlyti.
Antroji priežastis – ekonominiai lūkesčiai, suprastėję dėl infliacijos, kylančių palūkanų, karo Ukrainoje. Įtakos turėjo ir išaugusios NT kainos.
Žmonėms reikėjo susitaikyti, kad butas Naujamiestyje nebekainuos 2,5 tūkst. eurų už kv. m, nors dar prieš porą metų buvo įmanoma už tiek nusipirkti.
Įrengtų butų pirkti neskuba
Ne tik pirkėjai, bet ir vystytojai svarsto ilgiau – nestato, nežinodami, kada būstą parduos. Statybas planuoja pagal tai, kiek būstų gali parduoti.
„Citus“ ir, kaip spėjo M. Vanagas, kiti vystytojai mažina projektų apimtis. NT projektai įprastai plėtojami etapais: jeigu suprojektuoti 300 butų, juos galima statyti dviem, trimis ar penkiais etapais.
Jei prieš porą metų etapą sudarydavo maždaug 300 butų, dabar etapą gali sudaryti ir 80 butų.
Nuo kitų metų Lietuvoje naują būstą bus galima pirkti tik vystytojui registravus 100 procentų pastato baigtumą. Anot M. Vanago, vis dar sunku pasakyti, kaip šis reikalavimas bus įgyvendinamas.
„Man pačiam tenka dalyvauti Aplinkos ministerijos darbo grupėje, kur aiškinamės, kaip šis reikalavimas turėtų veikti.
Jeigu jis būtų buvęs priimtas toks, kaip svarstyta pradžioje: tektų įsukti lemputę, pastatyti kriauklę, klozetą, tai vystytojus paveiktų neigiamai, visų pirma, dėl to, kad prailgėtų projekto įgyvendinimo laikas, projektas pabrangtų tiek dėl kaštų, tiek dėl palūkanų, o žmonėms tektų ilgiau laukti, kuomet galėtų įsikelti į įsigytą būstą.
Turime pavyzdžių Europoje, kur klozetus montuoti, lemputes įsukti privalu, pavyzdžiui, Norvegijoje. Tas padaroma tol, kol užbaigiamas projektas, tuomet įranga išmetama. Prisideda įrangos nupirkimo, montavimo ir išmontavimo kaštai, maža to, tai nėra tvaru“, – dėstė M. Vanagas.
Lietuva – išskirtinė šalis, kur daug darbų, įsigiję būstą, pasidaro patys žmonės, kitur Europoje tai retenybė, ypač kalbant apie ekonominės klasės būstus, kuriuos vystytojas įrengia savo nuožiūra. Aukštesnės klasės butai įprastai įrengiami atsižvelgiant į pirkėjo poreikius.
Bent kol kas atrodo, kad aplinkos ministerijos tikslas, kad pastatas funkcionuotų, būtų įrengtos inžinerinės sistemos, o ne įsukta lemputė.
Jei pirkėjai apsisprendė įsigyti būstą, į jį nori įsikelti kuo greičiau. Iki šiol įprastai būdavo įsigyjami 85 proc. baigtumo pastatai, kuomet telikdavo užbaigti aplinkos ir laiptinių įrengimo darbus – tuomet prasideda butų įrengimo darbai, trunkantys 3–6 mėn.
Anot M. Vanago, beveik visos įmonės teikia būsto įrengimo paslaugą. Bet dauguma nusprendžia įsirengti patys: lietuviai pratę viską pasidaryti taip, kaip nori, moka tą daryti, kai kurie tiki, kad pačiam organizuojant darbus – pigiau.
Nori daugiau, bet įperka mažesnio ploto
Prieš penkerius metus, anot M. Vanago, atrodė, kad jau netrukus lietuviai pirks butus tik su visa apdaila, bet situacija taip greit nesikeičia. Galbūt, populiarės hibridinis modelis, kuomet pirkėjas įsigys būstą ir įrengimo paslaugą, kurią teiks vystytojas. Tokiais atvejais lengviau susiderinti, ar reikia didesnės drabužinės, vonios ir pan.
Įrengimo paslauga nėra lengva vystytojams, daug dėmesio reikia skirti žmonėms. Kaip juokavo M. Vanagas, 100 butų pastatyti lengviau nei įrengti tris skirtingiems savininkams.
Ar rinkoje gali padaugėti NT projektų? Pašnekovas abejoja, mat statybų leidimų išdavimas ir toliau stringa. Verslininkai juokauja, kad jei gavai statybos leidimą, projektas eina į pabaigą. Statybos dabar jau atrodo lengvesnis etapas.
Bendrovė „Citus“ mažiau įsigyja potencialių sklypų vystyti, nes užtenka anksčiau įsigytų, pastebima, jog investicinių sklypų rinka sulėtėjusi.
Pašnekovo žodžiais, daug lengvau projektuoti didelio ploto butus, kuomet galima pritaikyti įdomesnių sprendimų, tokie butai lengviau planuojami.
Projektuojant mažo ploto būstus, svarbus kiekvienas centimetras: negali būti per dideli koridoriai, sunkiau išspręsti automobilių stovėjimo problemą. Visgi rinka diktuoja savo sąlygas. Jei pirkėjai noriai įsigyja mažo ploto butus, sakyti: „pirkite didelius, nes mums taip geriau“, anot pašnekovo, nerealu.
NT projekte „Miško arduose“ vystytojai buvo įrengę 70 kv. m ploto butų, tačiau 40 kv. m ploto butai parduoti gerokai greičiau.
Galintieji investuoti į 70 kv. m ploto butus, dažniausiai renkasi tarp buto ir kotedžo arba namo. Šis, jei toliau nuo miesto centro, kartais kainuoja mažiau nei butas centrinėje miesto dalyje.
Pastebima tendencija, kad žmonės mieliau įsigyja mažesnius būstus centrinėje dalyje nei labai didelio ploto, bet užmiestyje.
M. Vanagas pasakojo lankęsis Tokijuje: tankiausiai apgyvendintoje dalyje gyvena 8 mln. žmonių, nors plotu ji vos trečdaliu didesnė nei Vilnius. Mieste puikiai išvystyta infrastruktūra, viešasis transportas.
Jei vilniečiai nori kokybiško viešojo transporto, mokyklų ir darželių, miestas tur būti kompaktiškesnis, tankiau užstatytas, bet, žinoma, su geresnėmis sąlygomis patogesniam gyvenimui.
Pastaraisiais metais padaugėjo nuomai statomų daugiabučių. Rinka, pasak M. Vanago, keičiasi, vis daugiau žmonių nuomojasi būstą, ypač užsieniečių. Ta rinka profesionalėja, atsiranda daugiau profesionalių nuomininkų. Toks sprendimas tik populiarės.
