Byloje ginčas kilo fiziniams asmenims įsigijus nekilnojamąjį turtą Neringos mieste, vėliau paaiškėjus, jog šie statiniai dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų pastatyti neteisėtai, pastatų savininkai teismo sprendimu buvo įpareigoti per 6 mėnesius nugriauti pastatus kaltųjų asmenų, t. y. valstybės institucijų, lėšomis.
Pastatų savininkams neįvykdžius teismo sprendimo antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo, prašydama už teismo sprendimo neįvykdymą jiems skirti baudas už kiekvieną uždelstą dieną.
Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimo netenkino, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir perdavė baudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimu pastatų savininkai buvo įpareigoti per 6 mėnesius nugriauti pastatus kaltųjų asmenų lėšomis, tačiau, jiems neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, buvo leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai kaltųjų asmenų lėšomis pačiai nugriauti sklype pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę.
Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad baudos skyrimas pastatų savininkams būtų nesuderinamas su CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos paskirtimi ir nepasiektų šios baudos skyrimo tikslų, nes šioje byloje nėra pagrindo kompensuoti išieškotojai (Inspekcijai) nuostolių, kylančių dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat nėra pagrindo skatinti skolininkus įvykdyti prievolę, nes prievolės vykdymas perkeltų jiems neproporcingą naštą dėl sprendimo, kuris priimtas dėl valstybės institucijų kaltų veiksmų, vykdymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vykdymo proceso tikslas yra užtikrinti greitą vykdytinų dokumentų įvykdymą ir kuo skubiau atkurti socialinę taiką, išlaikant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą.
Šis tikslas nagrinėjamos bylos atveju gali būti pasiektas išieškotojo – Inspekcijos veiksmais, t. y. jai įvykdžius teismo sprendimą, o ne baudos skyrimu suinteresuotiems asmenims, kurie teismo sprendimais yra pripažinti sąžiningais nekilnojamojo turto įgijėjais, neatlikusiais jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėto statinio statyba.
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Tumeliai prieš Lietuvą nurodyta, kad neturi būti užkraunama neproporcinga finansinė našta dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą nekaltiems asmenims. Šios bylos kontekste siekis įpareigoti būtent suinteresuotus asmenis nugriauti ginčo statinius ir CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti jiems baudą už šio teismo sprendimo nevykdymą laikytinas neproporcinga finansine našta dėl klaidų, už kurias atsakingos yra valstybės institucijos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, nustatančią baudos skyrimą skolininkui už sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkintas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
