Anot teismo, nustatyta, kad pareiškėja UAB „Robala“ 1997 m. įsigijo pastatą – svečių namus ir kiemo statinius. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1997 m. rugsėjo 9 d. išnuomojo pareiškėjai UAB „Robala“ žemės sklypą.
Nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė vykdyti statinių rekonstrukciją pagal suderintą projektą. Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 1 d. sprendimu nuspręsta organizuoti žemės sklypo detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – rekonstruoti esamus statinius, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą, organizatoriaus funkcijas pavedant atlikti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui.
Parengtam detaliajam planui Klaipėdos apskrities administracija 2003 m. sausio 8 d. išdavė detaliojo plano patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad parengtas detalusis planas atitinka teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, bei pasiūlyta detalųjį planą teikti tvirtinti.
Neringos savivaldybės taryba 2003 m. sausio 31 d. sprendimu patvirtino žemės sklypo detalųjį planą ir infrastruktūros plėtojimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 2003 m. sausio 31 d. Parengus techninį projektą, Neringos savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 27 d. išdavė statybos leidimą rekonstruoti statinius ir juos pertvarkyti. Šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, nukrypimų nuo techninio projekto, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, nenustatyta.
Gavę Klaipėdos apylinkės prokuroro kreipimąsi, teismai 2011 m. panaikino Neringos savivaldybės sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir statybų leidimo išdavimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu įpareigojo atsakovę bendrovę „Robala“ per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius. Šis teismo sprendimas buvo įvykdytas 2021 m., pareiškėja pastatus nugriovė savo lėšomis.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė Neringos savivaldybė turėjo užtikrinti, kad jos priimami sprendimai dėl planavimų sąlygų išdavimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, ginčo statinių projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai, todėl atsakovė Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, pripažintina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti vykdomas padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimas.
Teismas nusprendė, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją.
Ši pareiga yra apibrėžta specialiuoju įstatymu ir ji skirta tam pačiam neteisėtos statybos padarinių šalinimo tikslui pasiekti – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Šios pareigos našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą.
Nagrinėjamoje byloje prejudiciniais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad nustatytų kaltų asmenų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atlikti neteisėti veiksmai šiuos kaltės kriterijus atitinka.
Nurodytų aplinkybių visuma (tiek neteisėtas detaliojo plano patvirtinimas, tiek leidimo statyti išdavimas) tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiškėja pradėjo vykdyti statybą ir atsirado neteisėti statybos padariniai, kurių šalinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.
Kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pripažinta Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų.
Bendrovei „Robala“ iš atsakovių proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį teismas priteista 2 788 617,63 Eur turtinei žalai atlyginti.
