Ekspertai atkreipia dėmesį, kad į šią situaciją pradėjo atidžiau žiūrėti mokestinius ir finansinius patikrinimus vykdančios institucijos – statybos įmonės tikrintojų sulaukia vis dažniau, o tokios schemos joms gali baigtis ir baudžiamosiomis bylomis.
Pasak advokatų kontoros „Magnusson“ partnerio, advokato Mariaus Endzino, priežastys, kodėl tiekėjai kartais samdo subrangovus, kurie reikalavimų neatitinka ir reikiamų atestatų ar leidimų neturi, gali būti įvairios.
„Galbūt darbus reikia atlikti skubiai, o subjektų, turinčių teisę verstis atitinkama veikla, ratas yra ribotas, tad samdomos įmonės, kurios, nors ir neturi būtinų atestatų, bet gali darbus atlikti greitai.
Taip pat tikėtina, jog bandoma sutaupyti, tad pirmenybė teikiama pigesniems, bet nebūtinai kvalifikuotiems subrangovams. Tokie sprendimai yra rizikingi, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) statybų sektoriui skiria vis didesnį dėmesį.
Tikėtina, jog patikrinimai aktyviau vykdomi ir dėl to, jog čia yra dažniau nei kitur fiksuojami su mokesčių deklaravimu ir mokėjimu susiję pažeidimai“, – sako M. Endzinas.
Reikalavimai ir rangovams, ir subrangovams
Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) numato, jog perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti, ar pirkime dalyvaujantis tiekėjas būtų kompetentingas ir pajėgus įvykdyti sutartį, pirkimo sąlygose gali nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Neretai privalomi reikalavimai yra numatyti kituose įstatymuose, tokių reikalavimų itin daug statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Tiekėjams sutarties įvykdymui leidžiama pasitelkti subrangovus, apie jų būsimą dalyvavimą pranešant perkančiajai organizacijai dar pasiūlymų pateikimo metu. Pasak M. Endzino, reikalavimo išviešinti subtiekėjus ir jų atliktinų darbų dalį tikslas – patikrinti, ar konkretaus subtiekėjo kvalifikacija yra tinkama darbams atlikti, tad ir subrangovams gali būti keliami įvairūs reikalavimai.
„Statybos įstatymas reikalauja, kad rangovas (tiek įmonė, tiek statybos darbų vadovas kaip fizinis asmuo) arba subrangovas turėtų atestatą, leidžiantį dirbti tam tikruose, ypatinguosiuose statiniuose.
Prie tokių statinių priskiriami visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, kultūros paveldo statiniai, sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniai bei kiti pastatai, kurių pilnas sąrašas yra pateiktas Statinių klasifikavimo reglamente. Vadinasi, tokių statinių statybos ar rekonstrukcijos darbų negali vykdyti neatestuotos įmonės“, – aiškina advokatas.
Jei teisės aktai nereglamentuoja, jog konkrečius darbus atlikti gali tik tam tikras sąlygas atitinkantis subjektas, tai tokius darbus vykdysiančiam subrangovui jokie reikalavimai nėra keliami.
Todėl M. Endzinas atkreipia dėmesį, kad jei perkami neypatingojo statinio statybos darbai, o pirkimo sąlygose yra nurodytas reikalavimas turėti teisę vykdyti statybos veiklą ypatingame statinyje, tokia pirkimo sąlyga gali būti ginčijama kaip nesusijusi su pirkimo objektu, perteklinė ir neteisėta.
Gresia kaltinimai dokumentų klastojimu
Jei darbus atlieka pirkimo sutartyje nenurodytas subrangovas, kuris dar ir neturi teisės vykdyti konkrečios veiklos, tai gali būti laikoma viešojo pirkimo sutarties pažeidimu ir tapti pagrindu tokios sutarties nutraukimui. Be to, Statybos įstatyme numatyta, jog juridiniams asmenims už veiklos vykdymą neturint tam teisės gali būti skiriama bauda nuo 2 896 iki 5 792 eurų.
Advokatas sako, kad jei statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčio subrangovo, kyla klausimas, kaip jie įforminami ir priduodami statybos darbus prižiūrinčioms institucijoms.
Pasitaiko situacijų, jog nepaisant to, kad faktiškai darbus atliko subrangovas, oficialiuose statybos dokumentuose, tokiuose kaip statybos žurnalai, tokiems darbams atestatą turintis rangovas nurodo, jog darbus atliko pats. M. Endzinas perspėja, kad tokia situacija gali sukelti net keletą problemų.
„Pirma, nustačius tokį faktą gali būti keliamas klausimas dėl statybos darbų žurnalo klastojimo. Antra, rangovai išlaidas už subrangovų atliekamus darbus įprastai deklaruoja kaip leidžiamus atskaitymus mokesčių tikslais.
VMI atliekant patikrinimą ir suabejojus dėl tokių išlaidų pagrįstumo, gali būti prašoma pateikti papildomus dokumentus, taip pat ir statybos darbų žurnalą.
Nustačius, jog pagal statybos darbų žurnalą subrangovas jokių darbų neatliko, gali būti keliamas klausimas, ar įmonė neteisėtais veiksmais nesiekia susimažinti jai priklausančių mokestinių prievolių. Taip pat rangovas prieš užsakovą prisiima visas rizikas dėl nekvalifikuoto subrangovo (kurio nerodo) atliekamų darbų kokybės“, – sako jis.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia vieną šiuo metu nagrinėjamą bylą, kurioje įmonė už subrangovo darbą patirtas išlaidas, kaip leidžiamus atskaitymus, būtent ir deklaravo mokesčių tikslais. VMI pareikalavo įrodymų, jog subrangovas tikrai vykdė konkretaus objekto statybos darbus: viešojo pirkimo sutarties, statybos darbų žurnalo, kitų dokumentų.
Tačiau įmonė pasitelkto subrangovo viešojo pirkimo procedūrų metu nebuvo išviešinusi, todėl subrangovas sutartyje nebuvo nurodytas. Be to, kadangi subrangovas neturėjo teisės vykdyti konkrečių statybos darbų, statybos darbų žurnaluose buvo fiksuojama, jog darbus atlieka pats rangovas. Atsižvelgus į visas aplinkybes, mokestinis tyrimas buvo perkvalifikuotas į baudžiamąjį.
Pataria nebandyti laimės
Paklaustas, kaip rangovams derėtų elgtis, kad būtų išvengta galimų rizikų, M. Endzinas pirmiausia pataria tiekėjams, dar prieš teikiant pasiūlymą konkrečiame viešajame pirkime, objektyviai įsivertinti, ar bus pajėgūs patys laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Jei tokių abejonių kyla, tiekėjas, užkirsdamas kelią potencialioms problemoms ir ginčams ateityje, jau pasiūlymo pateikimo metu turi parinkti ir perkančiajai organizacijai išviešinti pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantį subrangovą.
Jei pasiūlymo pateikimo metu subrangovas išviešintas nebuvo, bet vėliau kilo poreikis dalį darbų perleisti subrangovui, gali būti keičiama pirkimo sutartis.
„Jei pirkimo sutartyje nėra numatytos konkrečios naujų subrangovų įtraukimo tvarkos, sutartis gali būti keičiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Tačiau visais atvejais naujai įtraukiamas subrangovas privalo atitikti visus pirkimo, kurio pagrindu buvo sudaryta sutartis, sąlygose subrangovams taikytus reikalavimus“, – teigia advokatas.
Jis atkreipia dėmesį, kad kartais rangovai gali tiesiog pasiduoti neformaliai rinkoje nusistovėjusiai tvarkai ir, baiminantis, kad kitaip pasiūlymas taps nekonkurencingas, pasielgti „kaip visi“: nenurodyti subrangovų iš anksto, samdyti neatestuotas įmones ir panašiai.
„Tiesiog reikėtų ne bandyti laimę, o plačiai ir racionaliai įsivertinti visas galinčias kilti rizikas. Gal perkančioji organizacija ir neatkreips dėmesio į neatitikimus, tačiau yra kitų institucijų, kurios tuo gali susidomėti, pavyzdžiui, projektus finansuojančios institucijos, tokios kaip Aplinkos projektų valdymo agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra ir panašios, VMI, ikiteisminio tyrimo įstaigos.
Jos gali ir pačios atkreipti dėmesį, o gali būti nukreiptos, tarkime, nepatenkinto darbuotojo. Kuo daugiau įmonių pradės suprasti ir vertinti rizikas, tuo labiau keisis bendra situacija“, – sako M. Endzinas.
