Tokiuose ginčuose paprastai reikia išanalizuoti milžinišką kiekį įrodymų, susiduriama su kompleksiškais teisės, procedūriniais bei techniniais klausimais. O šių ginčų sumos neretai siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių ar net keliolikos milijonų eurų, tad tiek kilus ginčui, o ypatingai nesėkmės atveju, gali kilti grėsmė vykdomų statybų projektų įgyvendinimui.
Kodėl verta statybų ginčus nagrinėti arbitraže?
Arbitražas – tai alternatyvus komercinių ginčų nagrinėjimo būdas, kai šalys tarp jų kilusius ginčus perduoda spręsti ne valstybiniam teismui, o jų pasirinktiems arbitrams, kurie nėra valstybės tarnautojai. Arbitrais yra pasirenkami ypatingai aukštą reputaciją bei specialių žinių atitinkamoje srityje turintys asmenys (pvz., statybų, dizaino, projektavimo), kurie nebūtinai turi teisinį išsilavinimą.
Tarptautinis arbitražas dažnai yra patraukliausias būdas išspręsti ginčus tarp suinteresuotų šalių, nes daugelis didelių statybos bei infrastruktūros projektų paprastai yra finansuojami, plėtojami bei vykdomi įtraukiant įmones iš skirtingų valstybių.
Statybų ir inžinerijos srityse veikiančios tarptautinės kompanijos renkasi spęsti ginčą arbitraže norėdamos išvengti susidūrimo su konkrečios valstybės teismų sistemų ypatumais. Kitaip tariant, nepriklausomame tarptautiniame arbitraže nereikia laikytis konkrečios valstybės vietinių teismų procesinių taisyklių, nes ginčas nagrinėjamas pagal jau pažįstamą ginčų sprendimo sistemą.
Šiuo atveju, ne mažiau svarbus ir neutralumo aspektas, kadangi tarptautinio arbitražo atveju dažnai arbitrai (ar bent jau arbitražui pirmininkaujantis arbitras) būna iš kitos valstybės nei ginčo šalys. Dar svarbiau – neretai statybų užsakovas yra pati valstybė, todėl kilusio ginčo su tokiu užsakovu nagrinėjimas valstybiniame teisme kitai ginčo šaliai gali kelti nepasitikėjimą.
Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad arbitraže užtikrinamas ginčo nagrinėjimo konfidencialumas. Tai reiškia, kad bylos valstybiniame teisme paprastai yra nagrinėjamos viešai ir net tuo atveju, jeigu bylos medžiaga pripažįstama nevieša, teismo sprendimas visada yra viešas.
Tuo tarpu arbitraže tiek procesas, tiek arbitražo sprendimas, yra konfidencialūs. Visuomenei nėra atskleidžiamas nei ginčo nagrinėjamo arbitraže faktas, nei jo esmė ir dalyvaujančios šalys. Arbitražo posėdžiai yra uždari, o priimtas sprendimas nėra skelbiamas viešai, nebent abi šalys sutinka su jo paviešinimu. Tai leidžia šalims ginčą išspręsti be didelio atgarsio ir galimos žalos reputacijai.
Galiausiai, arbitražo procesas yra ženkliai trumpesnis dėl labai ribotų arbitražo sprendimų apskundimo galimybių. Šalims paprastai yra svarbu užtikrinti kuo greitesnį ginčo išnagrinėjimą, todėl arbitražas šiuo atveju yra tinkamiausias ginčo sprendimo būdas (pavyzdžiui, jei dauguma ginčų arbitraže išnagrinėjami per 6–12 mėnesių, analogiško sudėtingumo ginčų nagrinėjimas teisme galėtų užtrukti net 3–4 metus).
Daugiau lankstumo ir galimybių sumažinti bylinėjimosi kaštus
Skirtingai nei bylą nagrinėjant valstybiniame teisme, kur procesas privalo vykti pagal griežtai nustatytas taisykles, arbitražo procesas yra lankstus. Toks procesas leidžia šalims suderinti ir nustatyti jų ginčui tinkamiausią nagrinėjimo būdą ir tvarką, terminus ir kitas detales. Šalių nutarimu, arbitražas gali vykti bet kur, pavyzdžiui: įmonės biure, konferencijų salėje ar net restorane, jei šalys to pageidautų.
Dėl įprastai didelio įrodymų kiekio ir siekiant išvengti įvairių netikėtumų bei proceso vilkinimo, labai svarbu dar ginčo nagrinėjimo pradžioje šalims suderinti arbitražo proceso tvarkaraštį.
Tai darant reikėtų numatyti pakankamai laiko procesinių dokumentų pateikimui, įrodymų rinkimui bei pateikimui, ekspertizės atlikimui, pozicijos dėl kitos šalies pateiktų procesinių dokumentų, įrodymų patekimui, bylos nagrinėjimo arbitražo posėdyje pasirengimui. Aiškus tvarkaraštis leis užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį procesą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tik arbitraže šalys gali tartis dėl šio tvarkaraščio ir jį derinti, nes bylą nagrinėjant teisme turi būti laikomasi Civilinio proceso nustatytų taisyklių, o sprendimus procedūriniais klausimais priima teismas.
Siekiant taupyti laiką bei kaštus, tam tikrais atvejais svarstytinas ir arbitražo proceso išskyrimas į etapus. Tokiu atveju pirmiausiai priimamas sprendimas dėl atsakomybės ir patirtos žalos buvimo, o žalos dydis įvertinamas tik galutiniame etape. Būtent statybiniuose ginčuose šie du etapai reikalauja skirtingų ekspertinių žinių bei argumentų, todėl toks išskyrimas gali būti tikslingas.
Visgi, nors arbitražas turi daug privalumų sprendžiant statybų ginčus, jo baigtį lemia tinkamas bylos vedimas. Dėl to ginčo nagrinėjimui būtina gerai pasiruošti: tinkamos ginčo strategijos apgalvojimas ir atsakingas ginčo proceso organizavimas gali ne tik ženkliai sumažinti finansinius ir laiko kaštus, bet ir lemti ginčo laimėjimą.
Galimiems ginčams ruoštis reikia dar prieš jiems kylant
Dalyvaudamos įgyvendinant vieną ar kitą projektą įmonės negalvoja apie galimus ginčus. Visgi, nuo ginčo nėra apsaugotas niekas, todėl svarbu užbėgti įvykiams už akių ir imtis veiksmų, kurie ginčui kilus leistų lengviau apginti įmonės poziciją.
Visų pirma, jau sudarant sutartį ir joje įtvirtinant aiškią arbitražinę išlygą, kuri numatytų, kad kilus ginčui jis būtų nagrinėjamas arbitraže. Tai leis šalims sutaupyti laiko ir finansinių kaštų, nes nereikės įsivelti į ilgus ginčus, pirmiausia dėl to, kur byla apskritai turi būti nagrinėjama – teisme ar arbitraže, kuriame arbitraže, kokia teisės bus taikoma arbitražo procesui ir kita. Taigi, tinkamos arbitražo išlygos įtvirtinimas šalių sudarytoje sutartyje užtikrins sklandžią proceso pradžią.
Be to, labai dažnai statybos ginčų nagrinėjimas yra apsunkinamas arba nepalankaus arbitražo sprendimo sulaukiama paprasčiausiai dėl netinkamo statybų proceso valdymo, atitinkamų rašytinių susitarimų, pretenzijų, protokolų formalizavimo trūkumo: susitariama žodžiu arba įforminama tik iš dalies.
Dėl to viena šalis į procesą ateina pasirengusi ir turėdama užfiksuotas jai naudingas faktines aplinkybes, o kita nebūna pasiruošusi bei neturi ir negali pateikti įrodymų, leidžiančių pagrįsti jos poziciją. Atsižvelgiant į tai, visuomet reikėtų pasistengti įgyvendinamų projektų procesus kuo geriau dokumentuoti ir nepalikti neatsakytų ir raštu nesuderintų klausimų.
Taigi, prieš priimant sprendimą inicijuoti ginčą arbitraže, šalis turi įsivertinti, ar ji turės pakankamai įrodymų savo pozicijai pagrįsti.
Palankaus arbitražo sprendimo sąlyga – tinkamas arbitrų ir ekspertų pasirinkimas
Vienas svarbiausių dalykų ginčą sprendžiant arbitraže yra arbitro pasirinkimas. Renkantis arbitrą statybų ginče ypač svarbu įvertinti jo turimą patirtį konkrečiame sektoriuje ir dirbant su specifinėmis statybų sektoriuje sudaromomis sutartimis, tai yra, į arbitro faktinę kvalifikaciją ir gebėjimą suprasti tiek ginčo esmę, tiek svarbias detales.
Pavyzdžiui, konkrečioje situacijoje gali būti aktualios FIDIC sutarčių nuostatos, kurios, priklausomai nuo pasirinkto sutarties tipo, iš esmės skirtingai reguliuoja rizikų, teisių bei pareigų pasiskirstymą tarp sutarties šalių (pvz., rangovo ir užsakovo).
Taip pat svarbu, kad arbitras išmanytų ginčo santykiams taikomą teisę ir turėtų tinkamus bylos proceso valdymo įgūdžius, patirties panašiuose statybos arbitražuose kuruojant bylą nuo pradžių iki galutinio sprendimo priėmimo. Be to, reikėtų įvertinti ir arbitro užimtumą – realias galimybes skirti pakankamai dėmesio arbitražo bylos nagrinėjimui.
Dar vienas iš kertinių statybų arbitražo bylų aspektų – tinkamo eksperto pasirinkimas. Ekspertai statybų bylose įtraukiami labai dažnai, nes dažniausiai ginčai kyla dėl dalykų, kuriuos nustatyti yra būtinos specialios žinios, pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių suskilo siena ar nusėdo pamatai.
Eksperto kvalifikacija turi atitikti byloje nagrinėjamus klausimus, jis turi gebėti ne tik aiškiai ir pagrįstai surašyti išvadą, tačiau ją paaiškinti bei pagrįsti arbitražo posėdyje, atsakyti į arbitrų bei kitos šalies klausimus. Be to, ekspertas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad arbitrai pasitikėtų jo nuomone.
