Vienas Kelmijos Sodų 24-osios gatvės gyventojas savivaldybę informavo, kad jo kieme apsigyveno vištos, kurios vis pasirodo, teršia aplinką ir viską iškapsto. Kas vištų šeimininkas, pranešėjas tikino nežinąs.
Tačiau Kelmijos Sodų 24-osios gatvės gyventojai žino, kad savivaldybei skundą suraitė vienas naujakurių, kuriam vis kas nors negerai. Apskritai tokių neilgoje gatvėje yra du ir jiems užkliūva tai dūmtraukis, tai apleistas sklypas, tai uždaryti vartai. O dabar – vištos.
Senbuviai stebisi: užuot atėję pas kaimynus išsakyti savo pretenzijų, abu rašinėja skundus net sukaitę.
Kitai moteriai netrukdė
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius operatyviai sureagavo į skundą dėl vištų.
Atsakyme pranešėjui savivaldybė nurodė, kad vištos yra ūkiniai gyvūnai, tad dėl problemos reikėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri įvertintų aplinkybes, atliktų tyrimą.
Savivaldybei Kelmijos Sodų 24-osios gatvės gyventojas buvo pateikęs net jo kieme klaidžiojančių trijų vištų nuotraukas.
Pats pranešimo savivaldybei autorius su „Sostine“ bendrauti nepanoro.
Paklausta apie vištas, arčiausiai jo gyvenanti Leokadija šyptelėjo: „Žinau, taigi Galios, mačiau, kad buvo iš aptvaro ištrūkusios.“
Vištos vaikštinėjo ir po Leokadijos kiemą, bet jai visiškai netrukdė. Vos tik trumpam užsuko pas naujakurį – skandalas.
Galina pasakojo, kad vištos buvo pabėgusios iš aptvaro, bet aiškino, kad kaimyno kieme rado tik vieną, kitos pačios parėjo namo. Kaimynas parėkavo ir nutilo, bet nuėjęs namo surašė skundą.
Uždarė metalinius vartus
Galinos vištos, kurių ji augina net 28, išeina pasivaikščioti ir po mišką, bet visada sugrįžta namo. Nė vienos nenudaigojo lapė, nesudraskė šuo. O Leokadija džiaugiasi kaimynės parduodamais kiaušiniais, kurių dešimtis kainuoja 2,5 euro.
„Kai vištą užtinku savo darže, sugaunu ir permetu kaimynei per tvorą“, – pasakojo Leokadija.
Galina taip pat turi nuoskaudų dėl kaimyno. Tas mėgsta pasivažinėti kroso motociklais, taip gadindamas miško kelius.
Todėl šalia Galinos namo metalinius vartus teko uždaryti ir motociklu link miško jau nenuvažiuosi.
Moteris sutiko – blogai, kad kaimynai ne tik nebendrauja, bet ir taip pykstasi. Naujakurį pirmą kartą iš arti ji pamatė tik atėjusi į jo kiemą dėl pabėgusių vištų.
Nebemoka taikiai gyventi
Leokadija taip pat sulaukė kaimyno skundo. Dėl briketų, kuriais kūrena krosnį. Nors tai neuždrausta, naujakuriui nepatiko dūmai iš kamino.
„Atvažiavo priešgaisrinės apsaugos specialistai, patikrino, nerado pažeidimų ir išvažiavo“, – šypsojosi Leokadija.
Nepatiko naujakuriui ir kaimynų šunų lojimas. Šunis vietiniai augina ne dėl malonumo – šalia miškas, jame vis pasirodo ir buvę taboro gyventojai. Sako, kad kai kurie apsigyveno Salininkų soduose.
Leokadija turi paaiškinimą, kodėl naujakuriams vis kas nors užkliūva: „Kaimuose gyveno kartomis, panašiai buvo ir pas mus. Vienas kitą pažinojo, pyktis atrodė nuodėmė. O kai suvažiavo iš visų pakampių, tai ir prasidėjo. Nebemoka dabar žmonės taikiai gyventi“, – svarstė moteris, kuri turi draugę, gyvenančią kitoje Salininkų vietoje.
Ten taip pat atsirado naujakurių ir prasidėjo skundų rašymas.
Į teismą galima kreiptis ir dėl skundų rašymo
Ar galima priversti kaimynus nerašyti skundų? Teisininkai turi vieną atsakymą: ne.
Tačiau jei skundai nesibaigia ir jie nepagrįsti, skundžiamas asmuo gali kreiptis į psichologą dėl pablogėjusios emocinės būklės. Juk skundai iš tiesų vargina, žmonės patiria nemalonių išgyvenimų, pablogėja savijauta.
Todėl galima svarstyti galimybę kreiptis į teismą reikalaujant moralinės žalos atlyginimo. Tačiau tokios bylos itin retos.
Dažniau kaimynai bylinėjasi dėl konkrečių atvejų, tačiau teisininkai įspėja, kad tokios bylos nagrinėjamos ilgai: pirmojoje instancijoje – iki metų, paskui gali laukti apeliacija.
O jeigu byla grąžinama žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, viskas prasideda iš naujo.