Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet namą, užuot taisius visus jame užfiksuotus defektus, paprasčiau būtų tiesiog nugriauti.
Pasigenda statytojų atsakomybės
„Pastaruoju metu pastatai statomi gana aplaidžiai. Nekilnojamojo turto (NT) rinkai pasiekus piką, siekiama greito pelno: kuo pigesnių ir greitesnių statybų bei kuo daugiau kv. metrų“, – konstatavo MB „Laupetra“ direktorius.
Pernai MB „Laupetros“ specialistai, apžiūrėję daugiau kaip pusšimtį namų naujai kylančiuose individualiųjų namų kvartaluose, kurie reklamose pristatomi kaip itin patrauklūs gyventi, o NT brokeriai mielai aprodo juos klientams, rekomendavo pirkti vos vieną.
Bene dažniausiai į MB „Laupetros“ specialistus patarimo, konsultacijos ar pagalbos kreipiasi nusipirkusieji būstus ir tik įsirengdami juos supratę, kad vis išlendantys defektai jau nėra tokie, į kuriuos būtų galima numoti ranka.
MB „Laupetros“ komanda tuomet imasi to, ką išmano geriausiai: surašo defektinį aktą, pateikia savo išvadas, atlieka specialiuosius matavimus, termoviziją ir pan., padeda parengti reikiamus dokumetus, ieškinius teismams arba atitinkamą dokumentų paketą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Kreipiasi ir tie, kurie buto ar namo dar tik dairosi ir nėra tikri, ar, galiausiai, neįsigys katės maiše.
Taupymas virsta tūkstantinėmis išlaidomis
Bene pagrindinė būsto ieškančiųjų klaida, pašnekovo žodžiais, ta, kad nors nieko neišmano apie statybų kokybę, namą renkasi remdamiesi emocijomis, pirmuoju įspūdžiu, dažnai nė nepasidomėdami, ką iš tiesų perka.
Statytojai, dirbdami daugybę metų, puikiai žino gudrybių, kaip paslėpti defektus. Brokeriai taip pat pasistengia priminti, jog apžiūrėto būsto nenupirkus iškart, šis jau netrukus kainuos daugiau, o, galbūt, jį nupirks kiti.
Kita klaida – nepasitikėjimas kvalifikuotais statybų inžinieriais – ekspertais, sukaupusiais solidžią patirtį ir išmanančiais visas statytojų gudrybes, arba noras sutaupyti kelis šimtus eurų, kuomet namo apžiūrėti kviečiamas kaimynas, draugas ar giminaitis, dirbantis statybose.
Žmonės nepagalvoja, kad kaimynas ar draugas, dirbdamas statybose, daro tą patį broką arba tas pačias klaidas, kurių patys nori išvengti. Lietuvoje statybų techniniai reglamentai ar statybų taisyklės – antraeilės, statybininkai įsitikinę – jie viską išmano geriausiai.
Klaidų – daugybė
Netvarkingai įrengti pamatai, nelygiai sumūrytos sienos, prastai išbetonuotos grindys, sumontuoti langai, durys, palangės, stogo parapetai ar net stogo konstrukcijos – tai tik dalis broko, kurį apžiūrėdamas naujos statybos namus, kone kiekviename jų fiksuoja MB „Laupetros“ inžinierius Robertas Morkūnas.
Kai kurie statytojai nesilaiko net reikalavimų naudoti antipirenu padengtą medieną stogo konstrukcijoms, taigi, didėja ir gaisro pavojus. Dažname name prastai sumontuota santechnika, rekuperacinė sistema, elektros instaliacija.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet, įrengiant lietaus nutekėjimo sistemą, vietose, kur vamzdžiai nelindo, statybininkai nesivargino – tiesiog išėmė tarpines gumas. Lyjant, vanduo bėgo per tik ką pastatytų namų sienas žmonėms įsigijusiems juos atliekant vidaus apdailos darbus: ne vieno, bet 40 namų.
„Apžiūrėjęs vieną namą gali priskaičiuoti šimtą defektų“, – konstatavo ekspertas.
Tiesa, ne visi jie atsiranda dėl NT plėtotojų noro pataupyti medžiagoms, ko nors neįdėti. Antroji statybų broko priežastis – nekvalifikuoti darbuotojai: kur nors paskubėjo, kažko nesužiūrėjo.
Daug darbuotojų statybų sektoriuje – iš trečiųjų šalių, jie neturi jokių specialiųjų įgūdžių jau nekalbant apie atitinkamus pažymėjimus ir (arba) kvalifikacijos atestatus. Ši problema ypač opi statant ypatinguosius statinius.
„Dar nesusidūriau su nė viena vidaus apdailos darbus atliekančia įmone, kuri pati kaip juridinis asmuo ir jos darbuotojai būtų atitinkamai atestuoti tokus darbus atlikti ypatingajame statinyje“, – replikavo pašnekovas.
Techninė priežiūra – tik popierinė
Norėdami sutaupyti, žmonės samdosi nekvalifikuotus arba nekompetentingus techninius prižiūrėtojus, blogiausia, kai būna ir viena, ir kita. Vienoje statybų aikštelėje galima sutikti techninį prižiūrėtoją, baigusį vidurinę mokyklą, ir neturintį atestato, konstruktorių ir rangovo darbų vadovą be atestato, galiausiai, rangovą, kuris taisė pirmojo paliktą statybų broką – taip pat neturintį teisės atlikti tokių darbų.
„Nekvalifikuoti statybininkai statė trijų aukštų, monolitinių konstrukcijų visuomeninės paskirties pastatą. Apie tai, kad statybų aikštelėje dirba čia nė būti teisės neturintys žmonės, savininkas sužinojo tik tuomet, kai pradėjo lįsti statybų brokas.
Buvo ir taip, kad, nuvirtus naujai statomo pastato antro aukšto sienai, atsakomybės nebuvo kam prisiimti. Statantys namus privalo įsivertinti specialistų, kurie statybos darbus prižiūrės, kvalifikaciją.
Praktika, kuomet statybų techninis prižiūrėtojas samdomas, kad pasirašytų reikiamus dokumentus, užuot realiai kontroliavęs atliekamų darbų kokybę, turi keistis. Taip, žmonės sutaupo kelis šimtus ar net tūkstantį eurų, bet pamiršta, kad defektams ištaisyti gali prireikti dešimčių tūkstančių“, – pabrėžė MB „Laupetra“ direktorius.
Pats MB „Laupetros“ vadovas įmonę įkūrė tam, kad padėtų klientams susiorientuoti statybų ir statybų teisės procesuose, galėtų pasiūlyti kokybiškesnes ekspertų paslaugas – augintų žmonių pasitikėjimą statybų ekspertais.
Regionai – ne išimtis
Pašnekovui bene skaudžiausia dėl jaunų šeimų, kurios gauna valstybės remiamą subsidiją pirmajam būstui regione įsigyti, tačiau nusiperka visišką griuveną. Kretingoje teko lankyti šeimą, kuri naujai įsigytame name, artėjant lietui, dėliojo kibirus, nes pro stogą į vidų bėgdavo vanduo.
Tokioms šeimoms tenka dar vienas iššūkis: reikalaujant iš pardavėjo grąžinti sumokėtą sumą ir atsisakius sutarties, antram būstui paskolos su valstybės remiama subsidija gauti nebeįmanoma.
Kai kurios jaunos šeimos, užuot ieškojusios teisybės, keliasdešimt metų mokės paskolą už įsigytą nelikvidų turtą – tokia situacija regionuose nėra retenybė.
Ekspertams tenka apžiūrėti ir įvertinti ne tik naujos statybos, bet ir prieš daugybę metų statytus namus. Pavyzdžiui, Kaune apžiūrėjo tarpukario laikų pastatą – viskas tam, kad savininkas galutinai apsispręstų: jį išsaugoti ar nugriauti ir pastatyti tokį patį, tik naudojant šiuolaikines medžiagas.
Pateikus kaštų vertinimo sąmatą, paaiškėjo, kad racionalesnis variantas būtų nugriauti ir atstatyti nei renovuoti.
Kartais, pavyzdžiui, sovietmečiu statytame, tačiau nerenovuotame daugiabutyje Vilniuje, atlikus giluminius drėgmės ar kitus specialiuosius matavimus, gauti rezultatai nustebino ir ekspertus – pranoksta gautuosius 2022 metų statybos A+ energinio naudingumo klasės daugiabutyje.
Taigi, vieno atsakymo, ar išties pigiau statyti naują nei renovuoti, pateikti nedrįstų – kiekvienas atvejis vis kitoks.
Teks pasiruošti rimtus įrodymus
Jei apsigyvenus įsigytame name ima lįsti statybų brokas, pašnekovas įspėja – tą įrodyti ir išsireikalauti kompensacijos nesinaudojant kvalifikuotų ekspertų paslaugomis nebus paprasta. Statytojui telefonu išvardyti problemų taip pat įprastai nepakanka – tai nėra įrodymas.
Jei namą statė fiziniai asmenys ūkio būdu, jie gali pareikšti, kad nėra atsakingi, nes nėra statybų profesionalai, o 40 namų statėsi sau, tačiau ir tokiems piktavaliams jau yra „vaistų“. Lengviau, jei statytojas turintis turto – juridinis asmuo.
Pirmiausia žmogus, pirkdamas NT, turėtų gauti objekto projektą su statybos aprašu, tik šie dokumentai pirkėjų įprastai nepasiekia, mat statytojai daug ką slepia.
Visą informaciją apie pastebėtą statybų broką labai svarbu pateikti oficialiu el. pašto adresu arba registruotu laišku, geriausia tuo, kuris nurodytas notarinėje sutartyje.
Per protingą terminą statytojui nesureagavus į pretenziją ar atsisakius statybų broką taisyti, skundžiantis Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai arba ruošiant ieškinį teismui, būtinai reikės atitinkami atestuoto specialisto išvados.
Kaip pastebi pašnekovas, pasirodžius tokiam ekspertui, kone 70 proc. atvejų užtenka statytojui pateikti gautą išvadą, kad klaidos būtų pripažintos. Jei vis dėlto bendrovė nereaguoja, svarbu dar kartą susiskaičiuoti defektų šalinimo sąmatą, tada kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Pašnekovas pripažįsta: atvejų, kuomet statybų broką ištaisyti būtų per daug brangu arba neįmanoma, taip pat pasitaiko.
„Lietuvoje labai daug neprofesionalios statybos. Mes labai mėgstame didžiuotis, kad esame statybininkų tauta. Bet statinių kokybė yra tikrai labai bloga“, – apgailestavo MB „Laupetros“ vadovas.
Remiasi ne emocijomis, o dokumentais
MB „Laupetros“ ekspertai – nepriklausomi, bene pagrindinė taisyklė, kuria vadovaujasi darbe: pasirašę sutartį, nesvarbu, kas sumokėjo pinigus, vadovaujasi Statybos įstatymu, statybų techniniais reglamentais ir statybų taisyklėmis.
Būna atvejų, kuomet į ekspertus kreipiasi ir patys statybininkai. Pavyzdžiui, skundėsi dažytojų pora, esą darbus atliko nepriekaištingai, tačiau užsakovai delsia atsiskaityti: nemaloniai nustebo, kai jiems buvo įteiktas 17 punktų defektinis aktas.
Sukčiauja ir NT rinkos senbuviai
Viešojoje erdvėje neretai pabrėžiama, kad statybų sektoriuje dešimtmečius dirbantys statytojai saugo savo reputaciją, todėl darbus atlieka kokybiškai, taigi, iš jų įsigyti būstą – saugu.
Pašnekovas turi kiek kitokią nuomonę: didieji NT rinkos žaidėjai turi puikią teisininkų komandą, išmano įstatymų spragas, juolab statybų techninis reglamentas pakeistas tik iš dalies, dar daug punktų jame – tiesiog su klaidomis išverstos sovietinės normos SNIP.
Patyrę statytojai puikiai žino, kokią žalos dalį gali kompensuoti. Jei pastatė 50 butų daugiabutį, o pasamdyti subrangovai kažko nesužiūrėjo, defektas kartojasi visuose butuose, sutikus jį pašalinti viename, teks tą daryti visuose, taigi, suskaičiavus, jog darbams prireiks 50–60 tūkst. eurų, nusprendžiama verčiau susimokėti advokatui ir dalyvauti teismuose nei taisyti brangias klaidas.
Vienas labiausiai ekspertui įstrigusių atvejų – namo stogui apšiltinti panaudojus poliuretaną,. žmonės tiesiog negalėjo pastate gyventi, alpdavo net augintinis.
Naujakuriai kreipėsi į statytoją, šis nesutiko bendradarbiauti, teismai tęsiasi iki šiol: atsirado papildomų dokumentų, kuriuose poliuretanas nebe rusiškas, o lenkiškas.
MB „Laupetros“ atestuoti statybos inžinieriai atlieka gyvenamosios ir komercinės statybos statinių, konstrukcijų, inžinerinių tinklų, apdailos darbų bei kitų sudedamųjų statybos dalių ikiteismines ekspertizes, nepriklausomus vertinumus, profesionalų žalų nustatymą bei įkainojimą. Ekspertizės bei vertinimai atliekami tiek paprastuosiuose, tiek ir ypatinguosiuose statiniuose.
Suburta profesionali komanda vertina planuojamą įsigyti turtą, naudodami sertifikuotą įrangą atlieka specialiuosius inžinerinius matavimus bei testus: giluminės medžiagų, paviršių bei santykinės oro drėgmės, termovizijos bei kitus specialiuosius matavimus, reikalingus kokybei vertinti.
