Nori palengvinti naštą
Susisiekimo ministerijos viceministras Julius Skačkauskas posėdyje kalbėjo, jog per pusantrų metų buvo atliktas sudėtingas darbas, o pagrindinis pakeitimų siūlymas palengvinti sodininkų kelių, kurie priklauso bendrijoms, tvarkymą. Pagal dabartinę tvarką norint savivaldybėms perduoti kelius sodų bendrijose, reikėjo atlikti kadastro matavimus ir įregistruoti, bendrijos neturėjo tam pakankamai lėšų, procesas strigo.
Šiuo įstatymu siūloma, kad jeigu nėra atlikti kadastriniai matavimai, kelias neįregistruotas Registrų centre, jį vis tiek būtų galima perduoti savivaldybei neformuojant žemės sklypo.
Jei sodininkų bendrija yra įregistravusi inžinerinį statinį, jį būtų galima savivaldybei perimti sandorio būdu, galbūt, už simbolinę kainą.
Jei nėra atlikti kadastriniai matavimai, kelias neįregistruotas, atsiranda privalomumas perimti tam tikrus kelius, kurių plotis ne mažesnis nei 4,5 m, kelias nesibaigia akligatviu, kerta bendrijų teritoriją ir pan.
Įstatymų pakeitimai sudaro galimybę, jei nėra atlikti kadastriniai matavimai, savivaldybėms perimti kelią ir jį įregistruoti, tvarkyti ir prižiūrėti. Tokos galimybės nebuvo anksčiau, apie 2000 pagrindinių kelių, kuriais vyksta eismas, galėtų būtų perimti, užregistruoti, tvarkomi.
Kelių registravimui ir kadastro matavimams kitąmet bus skirta 400 tūkst. eurų. Iki šiol jokių lėšų nebuvo skirta.
Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė mano, kad siūlomi pakeitimai paspartintų kelių, esančių sodininkų bendrijose, perdavimą savivaldybėms, o šios galėtų juos tinkamai tvarkyti.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) l. e. direktoriaus pareigas Saulius Mocevičius projektui pritarė ir pridūrė, kad ateityje turėtų būti sprendžiamas ir žemės sklypų perdavimo savivaldybėms klausimas. Sodininkų bendrijoje gali būtų išnuomoti arba išpirkti sklypai, o perimami tik keliai, kaip inžineriniai statiniai, bet ne žemės sklypai, kuriuose jie yra.
Abejonių kai kuriems komiteto nariams kėlė kelių plotis, nes savivaldybėms bus galima perduoti tik 4,5 metro kelią arba reikia, kad keliai būtų nestandartiniai. Kilo abejonių ir dėl lėšų, kurios papildomai bus skirtos sodininkų bendrijų keliams, kas panašėja į „gyvulių ūkį“.
Buvo pateiktas pavyzdys, jog vienoje sodų bendrijų kelias platus, bet baigiasi akligatviu – ar tokie keliai nebus prižiūrimi?
Akligatviams, jei numatyta apsisukimo aikštelė, irgi galios pakeitimai, bet siauresnių, pavyzdžiui, 3 m pločio, kelių perimti neprivaloma, nors nedraudžiama.
Siūlė alternatyvą
Seimo narys Sergejus Jovaiša klausė, ar negalėjo savivaldybės sudaryti sutarčių su sodo bendrijomis ir eiliškumo tvarka tuos kelius prižiūrėti. Jis įsitikinęs, kad kol sutvarkys visus dokumentus, paprasto keliuko remonto teks laukti kelerius metus.
Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas pastebėjo, jog nors per pastaruosius dešimt metų įstatymas keistas kelis kartus, iš esmės niekas nesikeitė: „Tai jau primena pasaką apie nesunešiojamas kurpaites. Reikalavimai popierių kenčia, bet yra nerealūs. Manome, kad ketinimai gražūs, bet realiai neįgyvendinami.“
Savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė patikslino, kad perimti žemės sklypus sodininkų bendrijose galima ir dabar, bet žemės sklypų formavimas jose turėtų būti NŽT pagrindinis rūpestis.
Šiuo projektu siekiama išplėsti galimybes tiek sodininkams, tiek savivaldybėms. Vienose savivaldybėse daug sodo bendrijų, kai kurios jau dabar perima kelius, kuriuos bendrijos nori atiduoti, bet neturi kaip perimti nesukadastruotų kelių, mat reikia samdyti matininkus, parengti bylas, leisti pinigus, kuriuos savivaldybė kompensuotų tik perėmusi kelius.
Įstatymo projektas naikina šią naštą, sodų bendrijoms tereikės priimti sprendimą. Kadangi savivaldybų galimybės skirtingos, jos gali perimti bet kokius kelius arba, jei atsiranda prievolė perimti kelius, kad formuotųsi nuoseklus savivaldybės kelių tinklas, skirti tikslinį valstybės finansavimą.
S. Jovaiša mano, kad sodininkų bendrijas nori paversti eilinėmis gyvenvietėmis, ir kas iš to, kad kelius perims.
Investavo savo lėšas, o kas toliau?
Seimo narys Andrius Kupčinskas kalbėjo, jog Kaune įsikūrusiu „Amalių“, Kauno rajone – „Lapių“ sodininkų bendrijų gyventojai nemažai investavo į infrastruktūrą, o, pagal pateiktą įstatymą, dabar savivaldybės kadastruos, įregistruos ir tiesiog perims kelius. A. Kupčinskas mano, kad turėtų vykti bent simboliškos derybos su gyventojais, sumokamos kompensacijos.
Dešimtis metų valstybė neinvestavo, o bendrijų gyventojai, kurie jau tapo miestiečiais, viską tvarkė už savo lėšas. Todėl neužtenka perimti, reikia ir kompensuoti.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, jog skyrė lėšų, bet nemokėjo infrastruktūros mokesčio. Perimti keliai sodininkų bendrijose sukurs papildomų išlaidų joms.
Komitetas pritarė Vyriausybės teiktam įstatymo projektui.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas „Sostinei“ yra komentavęs, kad savivaldybė ministerijos siūlymus vertina atsargiai. Jei savivaldybių finansinės galimybės bus pakankamos, sodininkų bendrijų gyventojams nebereikėtų rūpintis nustatytus kriterijus atitinkančių ir savivaldybės nuosavybėn perimtų gatvių priežiūra.
Atlikdama kadastrinius matavimus ir registruodama tokias gatves savivaldybė privalėtų įsipareigoti pasirūpinti saugiu eismu, rengti papildomus rekonstrukcijų arba remontų projektus.
Dėl to, tikėtina, nukentėtų kitų miesto gatvių priežiūra bei eismo saugumas. Vilniaus savivaldybė kol kas neperėmusi nė vienos sodininkų bendrijos gatvės, bet yra patvirtinusi kelių perėmimo tvarką.
2018 metais savivaldybė 104 sodininkų bendrijų kelius įtraukė į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Jie yra prižiūrimi atsižvelgiant į priežiūrai skiriamą finansavimą.
