Nuo 2018 metų pagrindinė subsidija suteikta daugiau kaip 5000 jaunų šeimų, 1300 šeimų išmokėta papildoma subsidija, gimus vaikui. Subsidijų daugiausia suteikta žiedinėse savivaldybėse – Klaipėdos, Kauno, Vilniaus rajonuose.
Finansavimas kasmet augo, tik šįmet skirtas gerokai mažesnis. Jei praėjusiais metais buvo skirta 20 milijonų, papildomai 4 milijonai, šįmet – tik 8 milijonai eurų.
Tikslai buvo kiti
Lietuvos banko (LB) atstovė Nijolė Valinskytė kalbėjo, jog finansinės paskatos pirmajam būstui regione įsigyti tikslas – skatinti regionių plėtrą, nebuvo pasiektas. katinant pirkti būstą, ėmė kilti kainos, galiausiai, ne tik tie, kas gavo paskatą, bet ir visi kiti būstą galėjo įsigyti tik gerokai didesnėmis kainomis.
Sumos, skirtos finansinei paskatai, padidėjo 2021 metais, bet tais metais gerokai augo ir būsto kainos – jos pasiekė istorines auštumas, taip pat augo ir kredito, suteikto su paskata, dalis.
Pasinaudojus valstybės subsidija, Klaipėdos rajone buvo suteikta 18 proc. paskolų. Nemaža dalis ir Marijampolėje.
LB duomenimis, daugelyje apskričių žmonių, kurie įsigijo pirmąjį būstą tiek su paskata, tiek be jos, pajamos panašios, o paskatų daugiausia suteikiama žiedinėse savivaldybėse, ypač Klaipėdos rajone.
Kadangi nėra ribojama suma, kiek gali kainuoti su valstybės subsidija įsigyjamas būstas, vis dažniau perkamas būtent didelės vertės būstas. Taip pat žinoma atvejų, kad perkantieji būstą su valstybės subsidija turi pakankamai nuosavų lėšų, tačiau finansinė paskata padėjo susimažinti pradinį įnašą.
Pasitaikė atvejų, kada įsigyti ne ekonominės klasės, bet aukštos kokybės prabangūs bustai pajūrio regione.
„Paskata nėra labai tikslinga, iš esmės ji suteikiama didžiųjų miestų gyventojams. Šeimos gali kurtis aplink didmiesčius ir dirbti juose“, – mano N. Valinskytė.
Ne visi sąžiningi
Kaip kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, girdima ir apie atvejus, kuomet su valstybės subsidija įsigytuose būstuose žmonės net negyvena, būstas išnuomotas.
M. Šiurkus taip pat pritarė, kad ši priemonė padidino būsto kainas, nes nebuvo užtikrinta pakankama pasiūla. „Paradoksas, bet net ir tie, kurie gavo subsidiją, įsigijo brangesnį būstą nei būtų pirkę be jos. Kol neišspręstos pasiūlos problemos, papildomos paskatos didina NT kainas“, – komentavo viceministras.
Didžioji dalis finansinės paskatos pinigų nukeliauja į tris žiedines savivaldybes. M. Šiurkus sutinka – tą reikia keisti. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone pernai buvo įsigyta 1000 būstų su valstybės subsidija, o Zarasuose 17.
Kol kas galima įsigyti bet kokį būstą, svarbu, kad jis būtų regione, nors gali kainuoti ir 300 tūkst. eurų.
Kaip kalbėta Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, politikai gauna daugybę laiškų, kuriuose skundžiamasi: eilės didelės, subsidijos laukia apie 1000 jaunų šeimų, o iš 8 mln. eurų tik 4 mln. gaus naujai paraiškas pateikusios šeimos.
Seimo narys Jonas Varkalys teigė susidaręs įspūdį, kad jaunoms šeimoms labiausiai trūksta konkretumo, žmonės piktinasi, kad jiems meluojama. Jei pernai buvo skiriami 24 mln. eurų, šįmet 8 milijonai eurų, žmonės nežinioje, ką jiems daryti.
Politikui keisti ir teiginiai, kad subsidija pirmajam būstui turėjos įtakos būsto kainoms, jei ši siekia 15 ar 20 tūkst. eurų.
Viceministras M. Šurkus pabrėžė, kad tikslesnius skaičius, ar bus skirta papildomų lėšų, bus galima sužinoti balandžio viduryje.
Kritiką dėl nepakankamos komunikacijos viceministras atrėmė pabrėždamas, kad sunku komunikuoti, kai nėra aiškiai apibrėžti biudžetai, įsipareigojimai. Įstatyme įtvirtintas nuostatas, kad finansuojama pagal valstybės galimybes.
O į eilę, viceministro žodžiais, gali įsiregistruoti kone visi Lietuvos gyventojai, gyvenantys ne didemiesčiusoe. Juk nevertinamos jokios pajamos, svarbu, kad būtų perkamas pirmasis būstas.
Gali tėvai būti nupirkę kotedžą, bet jauna šeima gauti subsidiją, jei tas kotedžas tėvų vardu. Ją gauna ir tie, kuriems subsidija visai nereikalinga.
Galima skirti ir 20, ir 50 mln. eurų, bet tų sumų visuomet bus per mažai.
