Ugniagesiai gelbėtojai pažymi, kad ilgesnį laiką nebuvus vasarnamiuose, pavasarį juos reiktų atidžiai apžiūrėti ir atsakingai įvertinti jų būklę. Ypač patariama atkreipti dėmesį į elektros instaliaciją ir malkomis kūrenamas krosnis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet sodų bendrijose esančiuose vasarnamiuose jau kilo 13 gaisrų. Šių gaisrų metu žuvo 1 žmogus. Praėjusiais metais tokio tipo pastatuose kilo 62 gaisrai, kuriuose žuvo 4 žmonės.
Draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pažymi, kad dėl sezoninio naudojimo vasarnamių savininkai neretai atsainiai vertina statinių būklę, dėl ko kyla pavojus turtui ir žmonių sveikatai.
„Žmonės linkę savarankiškai atlikti smulkius remonto darbus, nes vasarnamiuose gyvena tik trumpą laiką ir ne visada pasiryžta skirti daugiau laiko ir finansų didelėms rekonstrukcijoms. Dažniausiai užtenka tik to, kad veiktų elektros lizdas, degtų šviesa, būtų galima pasišildyti maistą. Tačiau net ir retai naudojant vasarnamį derėtų profilaktiškai tikrinti jo būklę“, – sako M. Ratkevičius.
Būtina reguliariai tikrinti būklę
PAGD duomenimis, dažniausiai gaisrus vasarnamiuose sukelia blogai įrengtos ar pažeistos krosnys, taip pat židiniai, įtrūkę ar kitaip pažeisti dūmtraukiai (33,9 proc.), taip pat netvarkingi elektros prietaisai arba elektros instaliacijos gedimai (22,6 proc.). Nemažai gaisrų sukelia ir neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,1 proc.). Specialistai taip pat pažymi, kad dalis gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi arba, pavyzdžiui, karštais pelenais, taip pat dalį nelaimių sukelia neatsakingas rūkymas.
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas sako, kad vasarnamiai gali būti kelių tipų – turintys įrengtą elektros instaliaciją, krosnį bei kitus patogumus ir neturintys jokių komunikacijų. Jo teigimu, pastarieji gaisrinės saugos požiūriu yra saugiausi, nes juose nėra jokių techninių priežasčių kilti gaisrui. Tokiuose pastatuose didžiausia rizika kyla dėl netinkamo elgesio su ugnimi.
„Kiek kitokia situacija yra su vasarnamiais ar sodo nameliais, kuriuose yra įrengti inžineriniai tinklai (elektra) ar maisto gaminimui įrengtos kietojo kuro krosnys. Tokiu atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į eksploatuojamo pastato elektros instaliacijos būklę. Būtina reguliariai, bent vizualiai, apžiūrėti elektros instaliacijos laidus, ar nematyti nusidėvėjusios arba išsilydžiusios izoliacijos požymių, ar neatsilaisvinę kontaktai sujungimo vietose, ar nejaučiamas specifinis, dažniausiai aitrus, plastmasės svilimo kvapas“, – pataria A. Česūnas.
Specialistas pažymi, kad nederėtų ilgam laikui palikti į elektros tinklą įjungtų prietaisų, taip pat nešildyti patalpų nestandartiniais, savadarbiais elektros prietaisais. Negalima naudoti ir netvarkingų kištukinių lizdų, kištukų, paskirstymo dėžučių, jungiklių ir kitų elektros aparatų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į naudojamų įrenginių galią, nes į elektros tinklą sujungti leistiną galią viršijantys prietaisai gali sukelti trumpąjį jungimą.
Dažniausia gaisrų priežastis – krosnys ir dūmtraukiai
Savo ruožtu M. Ratkevičius pataria ilgesniam laikotarpiui paliekant vasarnamį be priežiūros pasirūpinti, kad grėsmių nekeltų ne tik elektros instaliacija, bet ir kitos komunikacijos.
„Rekomenduojama išjungti pagrindinį elektros kirtiklį, tokiu būdu eliminuojant gaisro kilimo riziką, kurią gali sukelti elektros instaliacija. Taip pat, jei vasarnamis turi vandentiekio sistemą, vertėtų užsukti vandentiekio sklendes, nes nusidėvėjusios dalys gali įtrūkti. Maisto ruošai naudojantieji dujinę įrangą turėtų nepamiršti sandariai užsukti dujų balioną, patikrinti visas jungtis“, – dėmesį atkreipia draudimo ekspertas.
A. Česūnas pažymi, kad dažniausia gaisrų priežastis yra netinkama krosnių, židinių bei dūmtraukių priežiūra ir naudojimas. Todėl vasarnamio ar sodo namelio patalpose naudojantiems kietojo kuro įrenginius būtina nepamiršti išvalyti dūmtraukį, taip pat nepalikti be priežiūros besikūrenančių kietojo kuro įrenginių.
„Negalima laikyti malkų, briketų ar kito kietojo kuro arčiau kaip 1 m atstumu nuo kūrenimui skirto įrenginio. Taip pat draudžiama kūrenti nepritaikytu kuru ar naudoti degiuosius skysčius esant atviroms įrenginio durelėms. Vertėtų prisiminti, kad iš kūrenimui skirto įrenginio išėmus smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką, juos galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų“, – sako A. Česūnas.
Gaisras pridarė žalos už 150 tūkst. Eur
M. Ratkevičius primena, kad gaisras vos per kelias akimirkas gali atimti pastogę. Kaip pavyzdį jis prisimena sausio mėnesį Molėtų rajone kilusį gaisrą. Tąkart dėl netvarkingo dūmtraukio supleškėjo draudimo bendrovės klientės rąstinis namas, o padaryta žala siekė daugiau nei 150 tūkst. Eur.
„Tos dalies, kurioje įtrūko dūmtraukis, plika akimi net nesimatė, todėl niekas negalėjo nuspėti, kad nutiks tokia nelaimė. Tai įrodo, kad nereikia numoti ranka į specialistų rekomendacijas reguliariai ir atsakingai tikrinti tam tikrus įrenginius namuose ir taip apsaugoti savo turtą bei gyvybę“, – sako ekspertas.
