Aptarė ne kartą
„Seimo rudens sesijos metu Aplinkos apsaugos komitetui suorganizavus ne vieną diskusiją ir įvykus parlamentiniams patikrinimams statybų srityje, buvo nustatytas poreikis pakeisti ir papildyti Statybos įstatymo normas įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, – teigia komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. – Šių patikrinimų ir diskusijų metu išryškėjo esamo teisinio reguliavimo netobulumai, kurie sudaro sąlygas nekilnojamojo turto vystytojams apeiti naujai statomiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus griežtesnius reikalavimus dėl želdynų normų, vaikų žaidimo aikštelių ir didesnių automobilių stovėjimo vietų įrengimo, projektuose nurodant tokių būsimų pastatų paskirtį kaip negyvenamąją, t. y. neva projektuojant viešbučių, nakvynės namų, poilsio ir kūrybinių dirbtuvių pastatus ir pan.“
A. Gedvilienė posėdyje priminė, kad praėjusių metų pabaigoje posėdyje pritardami Statybos įstatymo pokyčiams, pabrėžė, jog jie visų problemų neišspręs, todėl Aplinkos ministerija turėjo parengti poįstatyminius aktus.
AM viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, taip pat dalyvavusi posėdyje pritarė, jog norėtųsi suvaldyti situacijas, kurios nepateisinamos. Darbo grupės pasiūlymai kol kas konceptualūs, juos aptarė kone 200 skirtingų įvairių institucijų atstovų.
Darbo grupės tikslas – pažiūrėti į situaciją iš esmės, ne fragmentiškai. Pasiūlymų daug, juos ketinama svarstyti, derinti, o tuomet versti teisės aktais.
Pasak viceministrės, statybos vykdomos taip, kad oficialiai viešbučiai išparduodami ir naudojami kaip daugiabučiai, vienbučiai virsta daugiabučiais – ir tai nėra vienerių metų problema.
Pasekmės visuomenei neigiamos, nes planuojant teritorijas, nėra pritaikoma infrastruktūra, vietos gyventojai netinkamai informuojami, nesukuriama sveikatai palanki gyvenamoji aplinka, pirkėjai įsigyja negyvenamosios paskirties pastatus, tuomet jiems kyla problemų dėl mokesčių ir bendrijų steigimo, galiausiai, gražios vietovės virsta privačiais gyvenamaisiais kvartalais.
„Matant tokius pavyzdžius, auga nepasitikėjimas valstybe, apkraunami teismai – tą būtina spręsti“, – kalbėjo D. Veličkaitė-Matusevičė.
Kalbėti apie paskirčių problemą aktyviau imta praėjusių metų vasarą, atsižvelgiant į visuomenės reakcijas ar įžūlius pavyzdžius.
„Norint teigiamų rezultatų, turi veikti visos grandys, todėl Statybos įstatyme pasiūlyta daugiau pakeitimų, kurie turėtų atnešti kokybės. Pavyzdžiui, savivaldybės, prieš išduodamos statybų leidimą, kilus įtarimų dėl paskirčių, gali kreiptis į Regionines architektūros tarybas.
Jei teismo ekspertizės metu daromi pažeidimai, galima netekti atestato, valstybės biudžete numatyta apie 700 tūkst. eurų stiprinti statybos dalyvių priežiūrai, įgyvendinti skaitmenines priemones.
Statybos įstatyme apribotos rekonstrukcijos galimybės, imtasi priemonių pritraukti specialistų į viešąjį sektorių – visa tai labai svarbu. Neužtenka numatyti normatyvinių reikalavimų, jei nebus, kas juos taiko“, – dėstė viceministrė.
Štai, kokie pokyčiai siūlomi:
atskirti daugiabučius nuo viešbučių ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančio verslo objektų, kurie turi vieną savininką: čia formuoti atskirų turtinių vienetų nėra reikalo. Jei norėtų vienbutį versti daugiabučiu, turėtų atlikti daug žingsnių.
Manoma, kad tokių pakeitimų gali neužtekti tais atvejais, kai žmonės perka dalį nuosavybės vienbučiame name. Tai didelė rizika, bet, tikimasi, kad visuomenė bręsta, ir tokių atvejų bus mažiau.
Siūloma nustatyti, kad vienbučiai gyvenamieji pastatai, pagalbinio ūkio pastatai, viešbučiai, kiti laikinojo apgyvendinimo pastatai būtų reglamentuojami kaip vienas turtinis vienetas.
Apibrėžiant statinių paskirtis, siūloma aiškiai įvardyti, kad trumpalaikio ir laikinojo apgyvendinimo pastatai yra skirti būtent apgyvendinimo paslaugų teikimui, t. y. atitinkamos ūkinės veiklos vykdymui. Jei pastatas prekybos ar maitinimo, tai tik ta ūkinė veikla ten ir turėtų būti vykdoma.
Pastate, kuris formuojamas kaip vienas turtinis vienetas, siūloma leisti įrengti tik vieną inžinerinių tinklų ir inžinerinių išteklių (dujų, vandens, elektros) apskaitos sistemą. Jei daugiau turtinių vienetų, daugiau apskaitos sistemų.
Seimo narys Petras Gražulis komentavo dėl apskaitos. Jis mano, kad vieno apskaitos prietaiso įvedimas apeinamas.
„Žmogus įsigijęs butą, vargu, ar norės su bendraturčiais naudotis viena apskaita, manau, tas turėtų atbaidyti įsigyti tokius butus“, – mano A. Gedvilinė.
D. Veličkaitė-Matusevičė antrino, kad būstas – didžiausia gyvenimo investicija, todėl svarbu atsakingai jį pirkti.
Siūloma peržiūrėti ir sudaryti baigtinį pastatų paskirčių sąrašą, kuriame būtų atsisakyta nebeaktualių arba dviprasmiškų paskirčių, taip pat pagal šių dienų poreikį pergrupuoti ar sukurti naujas paskirtis.
Viešbučių paskirties pastatus siūloma pergrupuoti numatant, kad jie skirti tik trumpalaikio apgyvendinimo paslaugoms, atskirti šiuo metu populiarėjančių pastatų grupę – laikinojo apgyvendinimo paslaugų pastatus.
Šiuo metu numatyta, kad iki 49 proc. pastato patalpų gali būti kitos nei viso pastato paskirties. Jei teritorijų planavimo metu gyventojai buvo informuojami apie vieną paskirtį, vėliau ją pakeitus, prasideda problemos. Siūloma keisti galiojančią kitos paskirties patalpų proporciją į 90 proc. ir 10 proc.
Siekiant skaidrumo ir tinkamai informuoti gyventojus, siūloma įvesti naujus – mišrios paskirties pastatus, tai ypač svarbu centrinėse miesto dalyse. Įsigiję butą mišrios paskirties pastate gyventojai žinotų, kad ten veikia įstaigos, įmonės ir pan.
Jų aplinka privalėtų būti pritaikyta visoms skirtingoms paskirtims, o pastatui būtų taikomi griežčiausią apsaugą nustatantys gaisrinės saugos, energetinio naudingumo ir kiti normatyvai.
Gyvenamąją vietą siūloma leisti tik gyvenamosiose patalpose, adreso nesuteikti ūkio paskirties pastatams.
Planuoja ir daugiau pokyčių
Darbo grupė pripažino, kad yra teritorijų, kur susikerta skirtingi interesai, kur sunku užtikrinti vienodus normatyvinius reikalavimus, visų pirma, senamiesčiuose, tankiai užstatytose teritorijose, įgyvendinant konversijos projektus.
Norint tvarkyti pastatus Senamiestyje, atsiranda dvi galimybės: arba netvarkyti, arba nevadinti gyvenamuoju, nes neįmanoma užtikrinti visų reikalavimų.
Savivaldybes siūloma įpareigoti šias problemas spręsti vertinant didesnes teritorijas – kvartalus, išsaugoti vertingąsias savybes, sykiu užtikrinti kitus visuomenės lūkesčius (žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir pan.).
Konversija – viena jautrių teritorijų, arti miestų centrų, susiduria statytojai su keliais pagrindiniais iššūkiais: jei esamos struktūros išsaugomos, užtikrinant tvarumą, sunku užtikrinti insoliacijos reikalavimus, todėl paliekama gamybos paskirtis, tačiau siūloma numatyt galimybę saulės šviesą keisti dienos šviesa, tačiau apie tai informuojant gyventojus.
Taip pat siūloma vengti pokyčių statybos eigoje, turtinį vienetą numatant kaip esminį projekto reikalavimą, kad vėlesniuose etapuose nebūtų siurprizų.
„Jei viešbučiai parduodami kaip butai, numačius viešbučiuose vieną apskaitą, vieną turtinį vienetą, jie negalėtų būti parduodami kaip butai, nes tektų keisti paskirtį. Rekreacinėse teritorijose turėtų būti statomi viešbučiai, kuriuose vykdoma veikla arba vienbučiai, numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.
Vienbučiams irgi skirtas atskiras dėmesys. Siūloma griežtinti reikalavimus statant sublokuotus namus. Jie turi turėti atskiras konstrukcijas, siūloma numatyti pareigą išskirti sklypo dalis, kad būtų užtikrintas automobilių stovėjimas. Individuali sytatyba turi tokia ir likti, o ne virsti daugiabučių kvartalais“, – kalbėjo viceministrė.
Tikisi sulaukti pritarimo
Šiuo metu pasiūlymai svarstomi, laukiama pastabų, tuomet parengus teisės aktus, jie dar kartą bus derinami.
Svarbu ir tai, kad siūloma atsisakyti kitos paskirties, poilsio paskirties, vaikų namų, prieglaudų ir pan. paskirčių pastatų, taip pat – kūrybinių dirbtuvių. Kūrybinės dirbtuvės bus apibrėžtos kaip veiklos erdvė, bet ne statinio paskirtis.
Patvirtinus pakeitimus, liktų viešbučių paskirties, ilgalaikės nuomos paskirties, o tokie pastatai būtų statomi komercinės paskirties žemėje.
Komercinės paskirties keitimas į gyvenamosios paskirties, jei žemės sklype nenumatytas kitoks naudojimo būdas, nebūtų galimas, tektų pakeisti patį žemės sklypo naudojimo būdą, informuojant gyventojus, tuomet keisti pastatų paskirtį. Nebebūtų taip paprasta padalyti turtiniais vienetais ir įregistravus parduoti.
„Rašant konkrečius teisės aktus, teks padirbėti, kad būtų sužiūrėtos visos detalės, bet kryptis labai gera. Džiaugiuosi, kad atsisakome poilsio paskirties pastatų, kurie iš principo tie patys butai, tik žmonės įsigyja turtinius vienetus, gauna krūvą problemų: neturi kokybės, pakankamai šviesos, turi viską derinti su bendraturčiais ir pan.“, – komentavo A. Gedvilienė.
Aplinkosaugos komiteto pagrindinis galvos skausmas buvo vienas: kad pirkdamas butą žmogus neatsidurtų poilsio paskirties patalpose.
„Dabartinis pasiūlymas taip ir skamba: jei perku daugiabutį, tai su visa infrastruktūra ir kokybe“, – apibendrino viceministrė.
AM reglamentuoja, bet kiekvienas – projektuotojas, statytojas, gyventojas – tuos reglamentus taiko. Visi dėdami pastangas, anot viceministrės, gali padaryti daug ir dabar, o rezultatų realių siekiama dar šią Seimo sesiją arba per vasarą.
