„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios ir kokybiškos, – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu, bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai Alytuje, Biržuose, Panevėžyje, Prienuose, Ukmergėje ir Šilalėje. Jų statybos metai – nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo nuo 24 iki 100. Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos alternatyvos buvo polistireninis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – pasakoja Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Pe– trauskas.
Auditas buvo atliktas šildymo sezono metu, praėjus bent dvejiems metams po daugiabučio modernizacijos, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energetinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminės sistemos modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovas.
Audito metu gauti duomenys parodė, kad realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh/kv. m, o tai geras pasiekimas.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, kad didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo, – infiltracijos, natūralaus ir me-chaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Vis dėlto atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentiškai vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovaciją, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pabrėžia E.Petrauskas.
Tinkamas vėdinimas – itin svarbu
Ar žinote, kad atsakingas vėdinimas gali padėti užtikrinti švarų ir kokybišką orą ir tinkamą mikroklimatą patalpoje?
„Mikroklimatas bute itin pri-klauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų palankus sveikatai“, – teigia E.Petrauskas.
Tai svarbu daryti ne transporto piko valandomis ir kelis kartus per dieną visiškai atidarius langus kelioms minutėms.
„Esant per sausam patalpų orui gyventojai susiduria su sveikatos problemomis: gerklės ir akių dirginimu, ypač paveikiančiu nešiojančius kontaktinius lęšius, veido ir rankų odos džiuvimu – pažeidžiamas jos apsauginis sluoksnis, ji gali pradėti skilinėti, taip pat dėl sauso oro išsausėja kvėpavimo takų gleivinė, todėl gali susilpnėti imunitetas peršalimo ir kitoms ligoms.
Paprasčiausia priemonė siekiant padidinti drėgmės kiekį patalpose yra oro drėkintuvų naudojimas, tačiau būtina stebėti drėgmės lygį, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl per didelės drėgmės susidaro palankios sąlygos pelėsiui atsirasti. Džiaugiamės, kad šio audito metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – dalijasi E.Petrauskas.
Su audito išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio renovaciją gyventojai gali susipažinti APVA interneto svetainėje https://modernizuok.apva.lt/
