Maža to, ūkininko sodyba ar pagalbiniai ūkio ir kitos paskirties pastatai galėtų būti statomi ne mažesniame nei 2 ha sklype, nors iki tol tą daryti galėjo 0,5 hektaro sklypą turintys ūkininkai.
Tokius įstatymo pakeitimus prezidentas Gitanas Nausėda vetavo: siūlė atsisakyti taikyti 50 proc. pajamų ribos reikalavimą bei mažesniuose nei 2 ha sklypuose leisti pasistatyti kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti.
Dalis Seimo narių tuomet taip pat pritarė, jog reikalavimai per griežti, o lietuviai vis tiek ieškos būdų, kaip juos apeiti. Dauguma sutiko dėl vieno: būtina suvaldyti chaotiškas statybas vaizdingose vietovėse, paežerėse, nors realiai vadinamieji „sofos ūkininkai“ jokios veiklos nevykdo.
Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavusi Prezidento patarėja Agnė Jakstienė pakartojo, jog Prezidentūra sutinka su įstatymo idėja, tačiau siūlo koreguoti kai kuriuos punktus: pirmasis – dėl reikalavimo 3 metus 50 proc. pajamų gauti iš ūkio veiklos.
Įrodyti, kad žmogus verčiasi žemės ūkio veikla, pagrįstas reikalavimas, bet pasiekti tam tikrą pajamų kartelę, kuri pakankamai aukšta, neproporcinga, ypač kalbant apie jaunuosius ūkininkus. Prezidentūra siūlo palikti reikalavimą pajamoms, bet atsisakyti konkrečios kartelės – 50 proc.
Įsitikinti, ar asmuo ūkininkauja, galima spręsti tobulinant ūkininko ūkio registracijos procedūrą, nes kol kas užtenka baigti kursus ir turėti žemės sklypą.
Antrasis – 2 hektarų apribojimas, kuomet mažesnio ploto sklype nebūtų galima statyti ne tik namų, bet ir šiltnamių ar kitų ūkio priklausinių. Toks reikalavimas būtų taikomas ir jau ūkininkaujantiems, kurie, panorę pasistatyti šiltnamį, bet neturintys tiek žemės, to padaryti negalėtų.
Trečiasis siūlymas – nukelti įstatymo įsigaliojimą iki liepos pradžios, nes jau kilo pasipiktinimas tų, kurie iki priimant pataisas pradėjo procesą, bet jo užbaigti nespėjo. O šio laiko tikrai užtektų pabaigti procedūras, kurias yra pradėję.
Seimo narys Linas Jonauskas komentavo, kad prezidento siūlymai – kompromisinis variantas, bet palieka landų piknaudžiauti ir toliau ramiai tapti „sofos ūkininkais“.
Jis abejojo ir dėl termino – liepos 1-osios. Taip buvo atverta „Pandoros skrynia“. Jau iki šios dienos pseudoūkininkai ne tik pabaigė pradėtus projektus, pradėti ir pabaigti projektai net nuo nulio, iki liepos tokių projektų bus šimtai. Pirminė mintis buvo apsaugoti saugomas teritorijas, bet viskas pasisuko kiek kitaip.
Seimo narys Kasparas Adomaitis taip pat priminė, kad pirminis siūlymas buvo ne toks ambicingas, nutaikytas į saugomas teritorijas, o Seime kažkokiu būdu priimta tokių sugriežtinimų, kurie gali turėti logikos, bet paveiks daug žmonių, ypač tokius drastiškus pokyčius įgyvendinant taip greitai.
Daug žmonių patektų į spąstus. Prezidentūros argumentai, ypač dėl pajamų ribos, logiški. Visgi K. Adomaičiui kilo abejonių, ar norint apsaugoti saugomas teritorijas nebuvo nueita per toli.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė mano, kad teks grįžti prie projekto, įstatymą vertinti ir nagrinėti plačiau, ne vieną įstatymo straipsnį, nes išlieka problemų, kad ūkininku tapti paprasta, spragų yra pačioje sistemoje.
A. Gedvilienė mano, kad dėl ūkininko ūkių projektavimo kyla problemų dėl miestų driekos, infrastruktūros, susisiekimo, todėl pokyčių reikia.
Komiteto nariai, galiausiai, prezidento vetuotam įstatymui vienbalsiai pritarė.
