Savo administratoriumi liko nepatenkinti vieno V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės devynaukščio gyventojai.
Jų atstovas Andrius pradėjo domėtis, koks administratorius gali būti geresnis. Patikimų žinių apie tai neradęs, pradėjo svarstyti, gal kurti savo namo, o gal jungtis prie jau įsteigtos butų savininkų bendrijos?
Klausimų kilo daugiau, nei pavyko rasti atsakymų.
Patyręs, ne vienu daugiabučiu besirūpinantis bendrijos pirmininkas pasidalijo patarimais.
Kainos atrodė per didelės
Viename Kauno V.Landsbergio-Žemkalnio daugiabutyje gyvenantis kaunietis Andrius pasakojo, kad namą administruojanti bendrovė pasiūlė suremontuoti bendrąsias devynių aukštų, dviejų laiptinių namo patalpas.
„Kai pateikė kainas už darbus, paaiškėjo, kad jos du ar tris kartus didesnės nei rinkos.
Mums, gyventojams, liko neaišku, kodėl administratorius neskelbė konkurso darbams atlikti, kodėl neieškojo pigesnio rangovo.
Administratoriaus atstovai neatsakė į konkrečius klausimus, atsirašinėjo abstrakčiomis frazėmis“, – pasakojo kaunietis.
Vyras sakė, jog gyventojai kreipėsi į savivaldybę, kad ši patikrintų administratoriaus veiksmus, o atsakymo, ar tai bus daroma, dar laukia.
„Nelabai tikiu, kad savivaldybė mums padės“, – sakė Andrius.
Jokios informacijos nerado
Nusivylę namo administratoriumi gyventojai Andrių paskyrė savo atstovu. Jis ėmė domėtis, kuris administratorius yra patikimesnis, gal verta rinktis kitą įmonę?
Kaunietis pasakojo, kad vienoje vietoje susistemintos informacijos apie Kaune veikiančias daugiabučių administravimo įmones nerado. Atsiliepimų sulaukė tik apie problemas paskelbęs socialiniuose tinkluose.
Daugybė kauniečių pasakojo panašias istorijas, peikė įvairius administratorius, bet kuri įmonė yra geresnė už kitas, liko neaišku.
Vyras sakė, jog pradėjęs lyginti bent jau administratorių įkainius pastebėjo, kad mokesčiai už paslaugas nėra dideli. Pavyzdžiui, už 84 kvadratinių metrų ploto buto administravimą per mėnesį reikia mokėti apie 2 eurus.
„Manau, kad dėl mažų įkainių administratoriai privesti gudrauti. Panašu, kad pinigų jie užsidirba atlikdami brangius remonto darbus ar kitais panašiais būdais.
Gal administratoriai dirbtų geriau, jei gyventojai mokėtų didesnius mokesčius?“ – svarstė vyras.
Kaunietis mano, kad savivaldybė galėtų organizuoti gyventojų apklausas ir kasmet skelbti jų rezultatus. Tada būtų aišku, kuriais administratoriais gyventojai pasitiki, kuriais – ne.
Gal steigti bendriją?
Kadangi apie daugiabučių administratorius aiškios nuomonės susidaryti nepavyko, kaunietis domėjosi bendrijos steigimo galimybėmis. Ir vėl kilo klausimų.
Vieni bendrijų nariai tvirtino, kad verta jungtis prie jau įsteigtų bendrijų, kurios turi pirmininkus. Tokiu atveju pirmininkui ir už buhalterines paslaugas gyventojai moka mažiau nei steigiant atskirą nedidelę bendriją.
„Kiti sakė, kad jei namas bus didelės bendrijos dalimi, bus sunkiau priimti sprendimus, sunkiau sudaryti namo atstovų tarybą, atstatydinti bendrijos pirmininką, jei jis pasirodytų nesąžiningas“, – sakė kaunietis.
Svarstydamas įvairius variantus Andrius sakė manantis, kad geriausia būtų steigti vieno namo bendriją ir pirmininką rinkti iš pačių daugiabučio gyventojų. Jo nuomone, tikimybė, kad jis labiau rūpinsis namu ir stengsis dirbti, didesnė.
Vadovauja dešimčiai namų
Kaunietis Konstantinas Vengalis vadovauja vienai bendrijai, kuriai priklauso devyni Geležinio Vilko ir P.Lukšio gatvėse esantys daugiabučiai.
Neseniai tapo ir dar vienos bendrijos, kurią įsteigė vieno V.Landsbergio-Žemkalnio gatvėje esančio daugiabučio gyventojai, pirmininku.
Patyręs bendrijų pirmininkas sakė, kad įsteigti vieno namo bendriją ir jo gyventojams priimti sprendimus yra paprasčiau, greičiau. Tai naudinga, jei gyventojai pasiturintys, gali kaupti daugiau lėšų, kurių reikia bendrijos reikmėms.
Tačiau kartais apsimoka tapti ir didesnės bendrijos nariais.
„Kiekvieno namo gyventojai kaupia lėšas, bet jų kokiems nors darbams visuose namuose atlikti vienu metu nereikia, tad pinigus galima panaudoti vieno namo reikmėms. Vėliau to namo gyventojai pamažu pinigus grąžina kito namo gyventojams. Taip galima atlikti didelius, brangiai kainuojančius darbus. Taip verta elgtis tiems, kurie turi mažai pajamų, gauna nedideles pensijas“, – sakė K.Vengalis.
Jei pirmininkas vadovauja kelių namų bendrijoms, tai nereiškia, kad jam reikės mokėti mažesnį atlyginimą.
Reitingai ne visada yra objektyvūs
Grita Jasevičienė
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja
„Kaune dirba devynios daugiabučius namus administruoti siūlančios įmonės. Informacija apie jų tarifus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, skyriuje „Gyvenamasis būstas“.
Sudarinėti tokių įmonių reitingų arba kitaip jas vertinti nesiimame, nes iš gyventojų gauti skundai ar geri atsiliepimai ne visada gali būti objektyvūs.
Kauno gyventojai pakeisti daugiabučius administruojančias bendroves nori retai. 2022 metais tokių prašymų gavome 16, šiais metais – vieną.
Teisės aktuose nėra nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai turi nurodyti priežastis, kodėl nori keisti administratorių, todėl prašymuose jos beveik niekada nenurodomos.
Jei gauname gyventojų skundų, tikriname ir daugiabučių administratorius, ir bendrijas.
Tačiau nekontroliuojame kainų, už kurias, pavyzdžiui, buvo atlikti kokie nors bendrųjų patalpų remonto darbai, netikriname jų kokybės ir kiekio. Dėl to gyventojai su administratoriais ar bendrijų pirmininkais turi susitarti iš anksto ir sprendimams pritarti arba nepritarti.
Deja, dažnai gyventojai nesidomi, kokie sprendimai priimti, ir tik vėliau, kai už darbus reikia mokėti, ima piktintis per dideliais įkainiais.
Jei susidaro avarinė situacija, pavyzdžiui, nukrinta balkonas, administratoriui ar bendrijos pirmininkui gyventojų pritarimo, už kokią sumą gali imtis skubių priemonių pavojingai situacijai likviduoti, nereikia. Todėl tokių skundų netiriame.
Savivaldybės atstovai atlieka planinius patikrinimus. Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstų įtarimų dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo. Tikrinama, ar administratoriaus arba bendrijos pirmininko veiksmai neprieštarauja teisės aktams. Taip pat tikrinama, ar buvo pašalinti anksčiau nustatyti trūkumai.“
