Brango ne tik medžiagos
Per metus kai kurios statybinės medžiagos brango ne tik dėl tiekimo kanalų ir kaimynų rinkų užsidarymo (pavyzdžiui, metalai buvo tiekiami iš gamyklos Mariupolyje, arba silikatiniai blokeliai, cementas iš Baltarusijos), bet ir dėl energetinių resursų brangimo, juolab kai kurių medžiagų gamybos savikainoje šie kaštai ypač reikšmingi.
Praėjuiais metais metalai pabrango apie 20 proc., betonas 30 proc., polistireninis putplastis „Neoporas“ apie 40 proc., akmens vata apie 30 proc., silikatiniai blokeliai – maždaug 20 proc., čerpės apie 30 proc. Mediena atpigo apie 15 proc.
Dėl pakilusių degalų kainų brango transportavimo paslaugos, o statybos darbų įkainiai bent jau individualių namų statybos rinkoje, lyginant su praeitų metų rudeniu, išlieka stabilūs.
Kaip pastebi statybų ekspertas, individualių namų statybos įmonės „Statybų studijos“ vadovas Linas Mikaila, karas ir sukėlė statybų sąmatas, bet šis pokytis buvo ne toks drastiškas, lyginant su kainų kilimu po pandemijos, kai ekonomikos skatinimo tikslais į rinkas buvo įlieti didžiuliai pinigų kiekiai, o sutrūkinėjusios tiekimo grandinės ir neatsistatę gamybiniai pajėgumai sukūrė paklausos ir pasiūlos disbalansą. Dar iki karo individualių namų statybų kaina buvo išaugusi apie 30 proc.
„Nors karas sukrėtė mus visus, kad ir kaip būtų keista, nė vienas iš klientų nepareiškė, kad gal reikia stabdyti statybas, nors pandemijos metu tokių svarstymų buvo ne vienas. Matyt, psichologiškai jau tiek pripratome prie įvairaus pobūdžio krizių, kad jos pradėjo daryti mažą įtaką sprendimams statytis savo nuosavą namą – tie, kas pasiruošė procesui ir turi tam reikalingus finansinius resursus, iš principo neatsisakė noro realizuoti savo planų – statytis nuosavo namo.
Rudenį stebėjome tam tikrą besikreipiančiųjų dėl statybos darbų srauto sumažėjimą, bet pirmus du šių metų mėnesius sulaukėme gal net daugiu besidominčiųjų nei ankstesniais metais. Kolegos architektai stebi, kad besikreipiančių dėl namų projektavimo, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo.
Suprantama, kad tokio statybų ir NT pirkimo bumo, kokį stebėjome praėjusius kelerius metus nebebus. Mes tai priimame kaip rinkos grįžimą į tvaresnę, sveikesnę situaciją, kai bus galima planuotis procesus, pirkti prekes ir paslaugas ne deficito sąlygomis“, – komentavo L. Mikaila.
Žinoma, dalis potencialių klientų sklypo pirkimo ir namo projektavimo procesus yra užbaigę anksčiau, bet atidėliojo statybas dėl neigiamos informacijos ir neprognozuojamos situacijos. Didžiausias trukdis dabar pradėti statybas yra pakilusios statybos darbų kainos ir bankų palūkanos, nes dažnas skaičiavosi savo finansines galimybes ir pirko sklypą maždaug prieš dvejus metus, o kol susiprojektavo, statybos ir paskolos pabrango, kai kurie projektai tiesiog pradėjo nebeatitikti šeimų finansinių galimybių.
Nors išeitis – projektą pakoreguoti, mažinant plotą arba keičiant kai kuriuos sprendimus, tokią galimybę daugelis atmets, nes tiek darbo, pinigų ir emocijos įdėjus į svajonių namo projektą sunku prisiversti vėl visą procesą pradėti iš naujo.
Ko tikėtis šiemet?
Pašnekovas svarstė, kad dėl paklausos ir energetinių išteklių kainų, šiais metais tikėtinas statybinių medžiagų ir transportavimo kaštų mažėjimas, dėl darbų įkainių prognozuoti sudėtinga, nes prasidėjus karui iš Lietuvos išvažiavo daug statybos sektoriaus darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos, meistrų trūkumas jaučiamas daug metų, statybininkai iš Lietuvos sėkmingai įsitvirtina užsienio rinkose, kiekvienais metais auga dirbančių užsienyje meistrų skaičius, taip dar labiau sumažindamas darbuotojų skaičių Lietuvos rinkoje.
Lietuvos statybininkai praėjusiais metais gavo 590 mln. eurų pajamų, dirbdami užsienyje, daugiausia – Skandinavijos šalyse. Vis daugiau Lietuvos rangovų dairosi darbo ten ir dėl viešųjų pirkimų, kurie, priešingai nei Lietuvoje, paremti ne mažiausia kaina, ir dėl darbo bei darbo saugos kultūros. Jiems, kaip LNK laidoje „Vidurdienio žinios“ kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas, patikima statyti ligonines, mokyklas, o projektai viršija 50 mln. eurų.
Pasibaigus karui prieš Ukrainą, prasidės grandioziniai šalies atstatymo darbai, kas pareikalaus didžiulių statybinių medžiagų ir darbo jėgos resursų, tikėtina, kad Lietuvos statybos ir statybinių medžiagų gamybos įmonės irgi imsis projektų šioje šalyje, todėl galima prognozuoti, kad vėl turėsime statybų brangimo efektą, todėl laukiantys didelio statybos kainų sumažėjimo gali jo ir nesulaukti.
Klaidos vis tos pačios
Kaip pastebi L. Mikaila, daugelis į jį besikreipiantys konsultacijos dėl namo statybų tiek prieš kelerius metus, tiek dabar daro tas pačias klaidas.
Viena pagrindinių – prieš perkant sklypą ir projektuojant namą, pervertinamos finansinės galimybės, apsiskaičiuojama arba tiesiog nežinoma, kiek galėtų kainuoti projektuojamo namo statybos. Kalbant apie pastaruosius metus planuoti buvo sudėtinga dėl statybos kainų pokyčių, kurių nebuvo įmanoma nuspėti iš anksto, bet pagal neoficialią statistiką, maždaug 7 iš 10 ties visiškai neatlieka rimtesnio biudžeto planavimo prieš įsigydami sklypą ir projektuodami namą.
„Taip pat susiduriame su skaudžias pasekmes turinčiomis klaidomis, kai suprojektuotas namas ir įsigytas sklypas yra skirtingų klasių. Mažai kas žino, kad nuo perkamo sklypo priklauso, koks namas pagal dydį ir išorės bei vidaus apdailos lygį turi būti statomas, kad atitiktų NT rinką.
Tiksliai nežinoma, kaip bus finansuojamos statybos, kiek reikia turėti nuosavų lėšų, kokio dydžio galima paskola statybai, o, to neįvertinus, susiduriama su skaudžiomis pasekmėmis, atskirais atvejais statybos gali likti net nepabaigtos.
Mokomuosius seminarus apie namo statybas, videoformatu galima rasti internete. Viskas tam, kad žmonės galėtų domėtis NT rinka, skaičiuoti, dėlioti svajonių namų sąmatas – tą reikėtų daryti iškart pradėjus galvoti apie namo statybas, kad visi sprendimai, kuriuos priimsite būtų, kiek įmanoma, profesionalesni, pasverti, o statybų eiga – sklandi.
