Smolensko gatvės 11-ojo namo gyventojai įsitikinę: administratoriui nepavyko įsiūlyti daugiabučio atnaujinimo darbų, tad ėmėsi balkonų. O savivaldybė atkreipė dėmesį į seną bėdą: sukauptos lėšos naudojamos kitiems darbams, bet tik ne balkonų remontui.
Paprastai net avarinės būklės balkonai apraizgomi neišvaizdžiu žalsvu tinklu.
Kad Smolensko gatvės daugiabučio konstrukcijų būklė grėsminga, skelbė net dviejų ekspertizių išvados.
Tačiau gyventojų nuomonė kitokia. Kai paaiškėjo, kad 1960 metais statytas namas šiltas, energinio efektyvumo lentelėse neužima paskutinių pozicijų ir jo renovuoti nebūtina, administratorius nusprendė tokiu būdu bauginti butų savininkus.
Kitas jo žingsnis gali būti – nuardyti balkonai.
Vietomis betonas nutrupėjo
„Vaikščiojo, fotografavo, į armatūrą strypus kišo“, – šyptelėjęs balkonų ekspertizes prisiminė name gyvenantis Artūras. Jo nuomone, to net nereikėjo daryti, nes vietomis balkonų betonas nutrupėjęs ir armatūra matyti plika akimi.
Nors ekspertų išvadose nurodyta avarinė balkonų būklė, Artūras tikino, kad jie gerai pritvirtinti, ne taip, kaip naujesnės statybos namuose.
„Bet jau sulaukėme grasinimų, kad užkals duris į balkonus. Žinau, kad taip daroma“, – atsiduso vilnietis.
Smolensko gatvės 11-asis namas – vienas pirmųjų blokinių daugiabučių Vilniuje, vadintų „chruščiovkėmis“.
Panašiai basliais jau ne vienus metus paramstytas ir Pylimo gatvės 45-ojo namo balkonas, bet jis taip pat griūti nė neketina.
Laiko vilkinimas jau įgriso
Artūrą labiausiai piktina laiko vilkinimas: jeigu specialistai nusprendė, kad balkonų būklė avarinė, kodėl neremontuoja? Žinoma, parinkus protingą kainą pasiūliusį rangovą.
Tai reikėjo daryti jau anksčiau, nes dabar statybos darbų kainos smarkiai pakilusios.
Namo senbuvis įsitikinęs, kad kaimynus būtų pavykę įkalbėti ir remontuoti balkonus, nors nemažai butų yra išnuomota, o nuomininkams daugiabučio reikalai mažai tūpi.
Tačiau namo administratorius pasirinko kitą kelią – balkonus paramstyti basliais.
Kiti namo gyventojai pritarė Artūrui: daugiau neatidėliotinų darbų nėra, vamzdynas pastato viduje pakeistas, tad būtų galima imtis balkonų.
Tiesa, dar gerai būtų pakeisti lietvamzdžius, bet tai nėra neatidėliotinas reikalas.
Problema likusi iki šiol
Kad su balkonais juokauti negalima, įrodo Architektų gatvės 65-ojo namo pavyzdys. Jame prieš trejus metus nuvirto dviejų aukštų balkonai ir jų nėra iki šiol.
Mat daugiabučio gyventojai atsisakė renovacijos. Balsavimo dėl namo atnaujinimo rezultatai buvo pribloškiantys. Jame dalyvavo tiktai 40 butų savininkai, o ir dalyvavusieji buvo nusiteikę prieš renovaciją..
Tuo metu daugiabutyje jau buvo 39 balkonų atitvarai, turintys avarinės būklės požymių. Suskaičiuota, kad vien jiems išmontuoti prireiktų 63 tūkst. eurų. Tokių lėšų bendrija nebuvo sukaupusi, o bankai paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms suteikti neketino.
Išleidžia kitiems darbams
Savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklis įsitikinęs, kad šiuo metu butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamosios lėšos joms keliamo tikslo – namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus – nepasiekia.
Anot jo, dabartinis reguliavimas leidžia kaupiamąsias lėšas panaudoti ir ilgalaikiu planu nenumatytiems darbams. Mat jie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
„Kadangi paprastai visi name atliekami darbai gali būti įvertinti kaip privalomieji, dažniausiai lėšos panaudojamos smulkiam remontui, o balkonams, stogui, fasadui remontuoti, inžinerinėms sistemoms atnaujinti jų nelieka.
Namų valdytojai kaupiamąsias lėšas dažnai naudoja būtent taip, todėl gyventojai vengia jas kaupti“, – aiškino M.Žvinklis.
Kol kas – tik pasiūlymai
M.Žvinklis sutiko, jog šią problemą būtų galima išspręsti numačius, kad kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos tik ilgalaikiu planu (dvejų ir daugiau metų) numatytiems darbams finansuoti.
Šią nuomonę savivaldybė teikė svarstyti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui ir Aplinkos ministerijai, bet pritarimo kol kas nesulaukė.
Kita išeitis ne Senamiestyje gyvenantiems vilniečiams – daugiabučius atnaujinti pagal renovacijos programą.
Valstybė kompensuoja apie 40 proc. renovacijos išlaidų, teikia lengvatinius kreditus, padengia nepasiturintiems asmenims priskirtas išlaidas, bet renovacijos programa stringa.
Todėl kol kas savivaldybės būsto administravimo specialistai statinių savininkams, nesilaikantiems techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, gali tik pagrūmoti, kartais taikyti administracines nuobaudas.
Kitokių atspalvių neieško
Paklaustas apie žalius apsauginius balkonų tinklus, kurie ne vieną pastatą bjauroja ir Senamiestyje, M.Žvinklis tikino, kad tinklais aptrauktų balkonų problema keliama nuolat.
Anot jo, kalbama tiek bendraujant su daugiabučių namų valdytojais, tiek vykdant statinių naudojimo priežiūrą – ieškoma būdų paskatinti savininkus ir valdytojus aktyviau tvarkyti balkonus.
Kodėl dažniausiai naudojamas žalsvos spalvos apsauginis tinklas, ar neįmanoma rasti labiau prie sienų tinkančių atspalvių?
M.Žvinklis teigė, kad dėl apsauginio tinklo spalvos savivaldybės administracija pageidavimų namų administratoriams nereiškė.
Geras pavyzdys – po kelerių metų kankynės
A.Vienuolio gatvės 6-ojo namo gyventojams teko keletą metų kęsti nepatogumus, kol jų daugiabučio balkonai buvo suremontuoti (nuotr. kairėje).
Dar 2013-aisiais jų namą darbininkai apraizgė pastoliais ketindami pradėti avarinių balkonų tvarkymo darbus. Tačiau jie nebuvo suremontuoti trejus metus (nuotr. dešinėje).
Vėliau specialistai apsižiūrėjo, kad naujų balkonų pritvirtinti nepavyks, todėl namo administratorius gyventojams ėmė piršti prancūziško tipo balkonus. Tai – tiesiog metalinė tvorelė be jokio pagrindo. Pakvėpuoti grynu oru gyventojai išeiti nebegalėtų – tik galvą iškištų.
Prancūziško tipo balkonus administratorius siūlė dėl to, kad jų kaina mažesnė ir tais laikais siekė 4,34 tūkst. eurų už vieną. Už įprastą balkoną būtų tekę pakloti 7,24 tūkst. eurų.
Todėl gyventojai nusprendė atsisakyti administratoriaus paslaugų, tačiau jis atsisakė atkurti nuardytus balkonus.
Namo gyventojai nusprendė bylinėtis su administratoriumi ir tik po kelerių metų pavyko rasti rangovą, kuris atkūrė balkonus.
