Vieno aukšto pastatas su mansarda užsiliepsnojo sausio 9-osios naktį. Rąstinį namą kaip mat apėmė liepsnos, išdegė kambariai, namų apyvokos daiktai, nudegė stogas. Tai, ko nesunaikino ugnis, pažeidė dūmai ir vanduo gesinant gaisrą.
„Įvykis buvo labai netikėtas. Gaisro priežastis – stipriai įtrūkęs dūmtraukis. Vizualiai problema nebuvo matoma, nes rekonstrukcijos metu dūmtraukis aptaisytas apdaila. Jau tik pro gaisro buvo galima pamatyti dūmtraukio trūkio vietą“, – pasakoja nukentėjusiosios gyventojos dukra Asta.
Ji sako, kad įvykis labai skaudus, nes šis pastatas – jos vaikystės namai, kuriuose pastaruoju metu gyveno mama. Nors šeima ilgą laiką draudžia turtą, tačiau tokio dydžio draudiminių įvykių nėra turėję.
„Draudimo ekspertai iš tiesų visus formalumus sutvarkė labai greitai. Dėl to nustebome ir mes patys, ir mūsų draugai, kurie skeptiškai vertino situaciją ir dalinosi su mumis savo dvejonėmis, kad draudimas gali nesumokėti arba ilgai užtruks tyrimas ir žalos skaičiavimo procedūros, tačiau viskas buvo priešingai“, – sako Asta.
Greitis aktualus visiems
Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad įvykus gaisrui ekspertai stengiasi visus reikalingus formalumus atlikti kuo greičiau, jeigu tik įmanoma.
„Nutikus nelaimei gyventojų prašoma kuo greičiau apie žalą informuoti draudimo bendrovę. Pageidautina tai padaryti ne vėliau kaip 3 dienos po įvykio. Kuo greičiau pateikiami visi reikalingi dokumentai, tuo greičiau žalos atlygino specialistai gali įvertinti patirtą nuostolį ir apskaičiuoti išmokos dydį“, – sako M. Ratkevičius.
Pavojus dūmtraukiuose ir kaminuose
Draudimo ekspertas pastebi, kad viena dažniausių individualių namų gaisrų priežasčių – dūmtraukiuose ir kaminuose užsilikę suodžiai. Jis sako, kad šių įrenginių švara derėtų rūpintis kur kas anksčiau nei pajuntamas degėsių kvapas.
„Pasibaigus šaltajam sezonui būtina išvalyti kūrenimui eksploatuojamus įrenginius – krosnis, dūmtraukius, kaminus. Pastaruosius rekomenduojama valyti net kelis kartus per metus. Kuo rečiau įrenginiai valomi, tuo sparčiau jie akėja, o tai lemia didėjančią riziką kilti gaisrui“, – sako M. Ratkevičius.
Pasak jo, gaisrai namuose kyla ne pirmais, o praėjus keliams metams po statybų ar remonto. Gaisro tikimybė padidėja išsausėjus namo statybai panaudotai medienai ir jos konstrukcijoms. Tad pasibaigęs šaltasis metų sezonas yra tinkamas laikas įvertinti pastato būklę ir įsitikinti, ar pastatas yra saugus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje kilo 602 gaisrai. Pagrindinės pareigūnų įvardijamos gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (29,4 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,3 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (11,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,6 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,5 proc.), neatsargus rūkymas (1,8 proc.). Įregistruota 12 padegimų (2,0 proc.), o 56 gaisrų (9,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Pradėjo atstatymo darbus
Nukentėjusiosios dukra Asta sako, kad vasario mėnesį jau įsivažiavo namo atstatymo darbai. Nors planus koreguoja charakterį teberodanti žiema, tačiau moterį džiugina, kad pavyks bent iš dalies atkurti tai, kas buvo užgyventa per ilgus metus.
„Net neturėjome kitos minties, kaip tik atstatyti pastatą. Šiuo metu jau yra išvalyta gaisravietė. Artimiausiu metu planuojame kloti pamatus ir atstatinėsime namus“, – planais dalijasi Asta.
Draudimo bendrovė gaisro padarytą žalą, daugiau nei 150 tūkst. Eur, nukentėjusiai šeimai išmokėjo jau po 3 savaičių nuo įvykio.
