Pastaruoju metu Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, kokie statybos ir apdailos darbai turi būti atlikti, kad pastatas būtų laikomas visiškai užbaigtu. Žmonės nerimauja, kad turės pirkti būstą su jau išdažytomis, plytelėmis ar tapetais išklijuotomis sienomis, o norėdami įsirengti pagal savo skonį turės perdaryti apdailą ir dėl to patirs papildomų išlaidų.
„Kalbame ne apie sienų spalvą ar vonios įrangą, o apie tuos darbus, kurių patys pirkėjai negali pasidaryti. Naudoti pastatą galima tik tada, kai jo statyba užbaigta ir pastatas įregistruotas.
Šimtaprocentinį baigtumą galima fiksuoti, kai pastate baigti visi bendrieji dalykai – konstrukcijos, inžinerija, lauko darbai, o bute palikta tiek, kad žmogus galėtų įsirengti pagal savo skonį. Dabar gyventojas, kuris įsigyja būstą dalinio baigtumo pastate, stipriai rizikuoja, nes perka turtą objekte, kurio išbaigto kaip galutinio produkto dar nėra“, – sako aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
100 proc. baigtu statinys laikomas tada, kai jis pastatytas taip, kaip numatyta statinio projekte, kurio turinį apibrėžia teisės aktai. Pastarieji numato galimybę statinį laikyti užbaigtu 100 proc. neatlikus tam tikros dalies darbų atskiro buto lygmenyje.
Norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą nekilnojamojo turto vystytojas statinio projekte neprivalo numatyti ir suprojektuoti, kaip atrodys ir bus įrengti butai. Kitaip sakant, daugiabučio gyvenamojo namo projektas gali būti parengtas ir su nebaigta tam tikra apdaila. Tuomet norint fiksuoti 100 proc. baigtumą nėra ir prievolės įrengti butus. Įrengti butus būtina tik tada, jei tai numatyta statinio projekte.
Taigi 100 proc. baigtumo koncepcija neapriboja būsto su daline apdaila pardavimo, jei toks butų įrengimo lygis bus numatytas pastato projekte. Pirkėjai ir toliau galės įsigyti butus su daline apdaila ir juos įsirengti pagal savo norus.
Šiuo metu mažiausi reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbams 100 proc. baigtumui yra šie: įstatyti langus, palanges ir įėjimų į patalpas duris, patalpose, kuriose neprivaloma užbaigti apdailą atitvarų paviršius parengti dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui ir įrengti pagrindus grindų dangai.
Taip pat turi būti įrengtos funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendrojo naudojimo objektų apdaila.
Iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo šiuos ministro įsakymu nustatytus reikalavimus planuojama pakartotinai peržiūrėti, aiškiai atskiriant tuos darbus, kuriuos užbaigti gali pats gyventojas, ir tuos, kuriuos privalo užbaigti viso pastato statytojas.
Statybos įstatymo pakeitimuose numatytas ribojimas – gyvenamąsias patalpas įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui – taikomas tik notaro tvirtinamoms nuosavybės teisės perleidimo sandorių sutartims.
Gyventojai su nekilnojamojo turto vystytoju ir toliau galės sudaryti preliminarią nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pastaroji notaro galės būti patvirtinta tik tuomet, kai vystytojas registruos 100 proc. pastato baigtumą. Tokios pat nuostatos taikomos rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujoms dalims.
Primename, kad preliminari nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartis neužtikrina jos įvykdymo, nes objekto, dėl kurio susitariama, dar nėra. Pasitaiko atveju, kai projekto nebaigęs vystytojas bankrutuoja ar atsisako perleisti turtą pirkėjui jau sumokėjus taip vadinamus rezervacijos mokesčius.
Arba nevykdo savo įsipareigojimų, ir dalis vystomo kvartalo namų kelerius metus apgyvendinti, nors neturi su miesto tinklais sujungto vandentiekio ir nuotekų sistemų. Todėl prieš priimant šį sprendimą reikėtų atsakingai pasverti rizikas.
