„Turime vilties belstis į Vyriausybę, kad prisimintų ir teismų pastatų reikalus. Žadame šį klausimą kelti. Tame taupymo ir gresiančios krizės kontekste negavome jokių pažadų“, – Eltai sakė Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė.
Ji priminė, kad apie naują teismų pastatą Vilniuje, dar vadinamą „teismų miesteliu“, kalbama nuo 2013 m. Anksčiau svarstyta, jog toks pastatas galėtų iškilti Šeimyniškių gatvėje, šalia Generalinės prokuratūros. Šiame pastate, kaip planuota anksčiau, galėtų įsikurti Aukščiausiasis, Apeliacinis, Vilniaus apygardos teismai, Nacionalinė teismų administracija (NTA).
Vis dėlto, pasak S. Rudėnaitės, taip ir neįgyvendinus minėtų planų, dalis teisėjų sostinėje dirba pasenusiuose pastatuose. Teisėjų tarybos pirmininkės manymu, dėl to kenčia ne tik teisėjų darbas, bet ir pačių teismų įvaizdis visuomenės akyse.
„Mums nėra svarbi (naujų teismų patalpų – ELTA) ta vieta, bet svarbu, kad būtų normalios darbo sąlygos. Apeliacinis, Vilniaus apygardos teismai yra istoriniame pastate Gedimino prospekte, tai bent iš išorės panašu į teismą, o Aukščiausiasis Teismas atrodo apgailėtinai. Pastatas, kabinetai yra labai apleisti. Neoru ir į teismą ateinantiems žmonėms. Pastatas vis tiek turi savo reikšmę. Jeigu tai yra valstybinė institucija, tai turi ir atspindėti valdžios autoritetą. Apie tai nuolat kalbame, bet, kai tam reikia duoti pinigų, kažkaip nenoriai visi mus girdi“, – komentavo S. Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos pirmininkė tvirtino, kad tarp alternatyvų, siekiant pagerinti sostinėje dirbančių teisėjų sąlygas, būtų ir išsikraustymas į kitas patalpas.
„Mes turime variantus – arba statyti naują pastatą, arba tada ieškoti alternatyvų, jei kažkur atsilaisvins kokie pastatai“, – kalbėjo teisėja.
Žlugo ne vienas konkursas
ELTA primena, kad dėl teismų pastato Vilniuje statybų konkursai organizuoti ne kartą. Dar 2013 m. buvo paskelbtas naujo teismų pastato sostinėje projektavimo, statybos ir priežiūros projekto, įgyvendinamo viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdų, viešasis pirkimas.
Tada NTA skelbė, kad į projektą planuojama investuoti 59 mln. litų, planuota, kad naujas teismų pastatas užims 15 tūkst. kv. metrų, turės 32 posėdžių sales, apie 400 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, pastate dirbs apie 630 darbuotojų.
Planuota, kad Vilniuje įsikursiančiame naujame teismų pastate veiks Vilniaus apygardos, Lietuvos apeliacinis, Lietuvos Aukščiausiasis teismai ir NTA.
Konkurse siekiančioms dalyvauti įmonėms siūlant didesnes nei numatyta darbų kainas, prašyta didinti projekto vertę, tačiau vertės nepadidinus konkursas buvo nutrauktas.
2019 m. vėl paskelbtas konkursas dėl teismų pastato Vilniuje statybų, planuota, kad pastatas iškils Šeimyniškių gatvėje, šalia Generalinės prokuratūros. Pakeitus planus, naujame teismų pastate tikėtasi, kad turėtų įsikurti Vilniaus regiono apylinkės, Vilniaus apygardos teismas ir NTA.
Vis dėlto 2020 m. NTA organizuotas konkursas buvo nutrauktas. Kaip Eltą informavo Turto bankas, konkurse dalyvavo trys įmonės, tačiau visų jų pasiūlymai projektui viršijo numatytą kainą – 37 mln. eurų.
„Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad bendrovės „Eikos statyba“ pasiūlymas atmestas, nes neatitiko reikalavimų, o įmonių „Veikmės statyba“ ir „Panevėžio statybos trestas“ – dėl per didelių kainų“, – teigiama Turto banko atsakyme Eltai.
Žvalgomasi į naują kvartalą
Anot Turto banko, Vyriausybė yra nepritarusi naujo teismų pastato statyboms Vilniaus Šeimyniškių gatvėje, dabar ieškoma alternatyvų.
Finansų ministerija yra paprašiusi NTA įsivertinti galimas alternatyvas Vilniuje, o Turto bankas savo ruožtu bendradarbiauja teikiant ekspertines įžvalgas.
Anot Turto banko, neatmestina, kad dalį teismų galima būtų įkurdinti Vilniuje, Alberto Goštauto gatvėje.
„Taip pat neatmestina, jog papildomų galimybių pagerinti Vilniaus teismų padėtį gali atsirasti vystant Goštauto kvartalą (atsiras daugiau laisvų patalpų)“, – tvirtino Turto bankas.
ELTA primena, kad šių metų sausį Vyriausybė įpareigojo Turto banką pradėti administracinio kvartalo A. Goštauto gatvėje Vilniuje vystymą. Planuojama, kad kvartale įsikurs valstybės įstaigos, pirmieji pastatų aukštai bus atverti visuomenei, atsiras pėsčiųjų alėja, nauja aikštė ir skveras. Projektą planuojama baigti 2028 m., jo vertė sieks beveik 170 mln. eurų, beveik visą sumą tikimasi surinkti parduodant nereikalingus pastatus.
Įgyvendinus projektą, tikimasi, kad administraciniame kvartale iš viso bus 73 tūkst. kv. metrų ploto, kuriuose galės dirbti apie 4000 žmonių. Vyriausybė viliasi, kad perkėlus įstaigas iš dabartinių energetiškai neefektyvių patalpų, kasmet būtų taupomi beveik 3 mln. eurų įstaigų išlaikymo kaštų.
