2014 metais ji buvo priversta bėgti iš gimtojo Slovjansko miesto rytinėje Donecko srityje – Rusijos remiami separatistai siekė jį užimti.
Buvo priversti bėgti
Praėjusių metų vasario 24-ąją Yaną Psariovą ir jos vyrą pažadino sprogimų garsai.
Pro didelius šviesaus ir erdvaus buto 10 aukšte langus, o į šį butą šeima buvo atsikrausčiusi vos prieš kelius mėnesius, puikiai matėsi virš medžių iš Hostomelio oro uosto kylantys juodi dūmai.
Pažadinę trejų metų sūnų, sutuoktiniai išbėgo iš namų, skubiai išvyko neatsigręždami atgal.
Trys ketvirtadaliai pastatų Irpinėje, įskaitant šios šeimos namus, buvo apgadinti.
Y. Psariova gegužės mėn. grįžo į Irpinę, nuėjo apžiūrėti buvusių namų, dviejų miegamųjų buto, kuriame viską sunaikino ugnis. Jos draugai dar nebuvo parvykę iš santykinai saugios Vakarų Ukrainos, todėl ji kol kas turėjo, kur apsistoti – jų bute, rašo www.theguardian.com.
Žada dalį sugriautų namų atstatyti
Planuojama, kad jos namai bus prikelti iš pelenų. Lėšų rinkimo organizaciją „United24“ pernai įkūrė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ši organizacija ketina finansuoti 18 daugiabučių namų atstatymą Kijevo priemiestiniuose Irpinės, Borodiankos, Hostomelio, Buzovos rajonuose, kad 4237 žmonės galėtų grįžti namo. Skaičiuojama, kad tam prireiks 17 mln. svarų sterlingų (19 mln. eurų).
Jau surinkta 15 mln. svarų sterlingų (17 mln. eurų). Žinoma, visi suvokia, kad tai optimistinis žingsnis. Karas gali vėl bet kada užgriūti Irpinę.
Moteris galėtų grįžti į butą, jei daugiabutį pavyktų atstatyti, bet vis dar trūksta pagrindinių paslaugų. Elektros energijos tiekimo sutrikimai yra kasdienis reiškinys, todėl valstybė perka generatorius. Tačiau kitą kartą Rusija gali nusitaikyti ir į vandens tiekimo sistemą.
„Kaip nustatyti prioritetus nuolat besikeičiančioje aplinkoje?“ – klausė buvęs Ukrainos ekonominės plėtros, prekybos ir žemės ūkio ministras Timofejus Milovanovas. – Panorus įgyvendinti kažkokį projektą viename, jau būna užpultas kitas miestas, arba užplūsta kita pabėgėlių banga. Padarytos žalos neįmanoma ištaisyti per savaitę ar mėnesį.“
Kyla abejonių: ar atstatant miestą naudoti brangias ir tvarias medžiagas, kad atstatytas pastatas būtų kokybiškesnis ir ilgaamžiškesnis, ar, kai tiek daug žmonių liko be pastogės, geriau ribotus išteklius paskirstyti plačiau, rizikuojant pakartoti pokario Vokietijos klaidas, ir atstatyti neestetiškus pastatus?
Susidėliojo prioritetus
Ukrainos Vyriausybės vertinimu, vienaip ar kitaip nukentėjo 150 000 gyvenamųjų pastatų, 1 500 mokyklų, pusė elektros energijos sistemos ir daugiau kaip 20 000 km kelių. Namų savininkai pateikė beveik 320 000 prašymų dėl kompensacijų, ir šis skaičius tik didės.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad Ukrainai atkūrimo ir atstatymo darbai kainuos 349 mlrd. dolerių (327,88 mlrd. eurų), tačiau kovo mėn. bus pateikta nauja didesnė suma. Tai užduotis, panaši į degančio namo atstatymą.
Kol kas, atsižvelgdamas į visus sunkumus, susijusius su pastataų atstatymu karo zonoje, T. Milovanovas mano, kad pirmiausia reikia daryti tai, kas būtina. Dabar ne laikas kurti didingą atgimstančios šalies viziją.
Šiais metais planuojama išleisti iki 7 mlrd. dolerių (6,58 mlrd. eurų). Prioritetų sąraše pirmuoju numeriu yra tiltų atstatymas išlaisvintose teritorijose. Norvegijos ir Prancūzijos padovanoti laikini tiltai buvo nutiesti per upes, tačiau esant nepalankioms oro sąlygoms juos tenka uždaryti. Reikia didesnių nuolatinių statinių.
„Manau, kad per šiuos metus atstatysime visus pagrindinius tiltus visuose pagrindiniuose keliuose okupuotuose regionuose“, – sakė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.
Taip pat reikia nutiesti naujas geležinkelio linijas.
Skubus uždavinys – aprūpinti bendruomenes bent viena veikiančia ligonine ir mokykla, užtikrinti elektros tiekimą. Svarstoma žmonėms kompensuoti jų namų vertę, kad jie galėtų gautus pinigus skirti naujam nekilnojamajam turtui bet kurioje šalies vietoje. Viskas daroma suprantant, kad tai gali būti laikina. Y. Psariova iš karčios patirties žino, kad niekas netrunka amžinai.
