Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojančios pagalbos norintiems įsigyti būstą priemonės yra labai neefektyvios, jomis negali pasinaudoti dauguma asmenų, kuriems tokios pagalbos iš tikrųjų reikia.
„Socialinio būsto laukiančiųjų eilės nemažėja ir nemažės, kadangi dalis asmenų negali atsisakyti gauto būsto, nes nuosavo įsigyti neišgali, o kiti eilėje laukia 10 ir daugiau metų. Tuo tarpu kitokios formos paramos gali kreiptis tik tie, kurių pajamos labai mažos, tačiau išgyventi mieste su tokiomis pajamomis būtų praktiškai neįmanoma.
Dabar valstybė skelbia remianti regionus ir suteikianti paramą jaunoms šeimoms, norinčioms ten įsigyti būstą. Tačiau tai yra tik dūmų uždanga. Nemažai žmonių gyvenamąsias vietas įsirengia už administracinės miestų ribos ir formaliai atitinka kriterijų „ne didmiestyje“. Štai kodėl didžioji paramos dalis susikoncentravo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose“, – pranešime žiniasklaidai teigia V. Blinkevičiūtė.
Anot politikės, užmiestyje įsikūrusieji susiduria su darželių, poliklinikų, kitos reikalingos infrastruktūros trūkumu – visa tai yra mieste, tad kodėl negalima padėti žmonėms įsikurti ten, kur jie nori.
„Tai yra regionų politikos imitacija. Mes siūlome baigti šiuos dirbtinius ribojimus. Žmonės paramą būstui turėtų gauti, jeigu jiems jos reikia, kad ir kur jie gyvena. Galima įdiegti saugiklius, kad paramą proporcingai paskirstytų miestams ir regionams, bet nereikia žmonių diskriminuoti. Įsigyti būstą miestuose – didžiulis galvos skausmas. Natūralu, kad žmonės galvoja apie būstą ten, kur turi ar gali rasti darbą, taigi jiems reikia padėti, o ne kurti papildomas kliūtis“, – argumentuoja V. Blinkevičiūtė.
Siūlo peržiūrėti „jaunos šeimos“ apibrėžimą
Tuo tarpu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad norint spręsti būsto prieinamumo problemą derėtų peržiūrėti ir jaunos šeimos apibrėžimą.
„Dabar jauna šeima laikoma ta, kurioje abu asmenys yra iki 36 metų amžiaus. Mes siūlome šią ribą pakelti iki 40 metų, nes, kalbant apie regionus, labai dažnai juose žmonės verčiasi žemės ūkiu, o jauni ūkininkai teisės aktuose apibrėžti kaip asmenys iki 40 metų. Reikėtų suvienodinti“, – paaiškina G. Paluckas.
Pasak jo, derėtų praplėsti teikiamą paramą ir teikti pagalbą įsigyjant ne tik pirmąjį būstą, bet ir vėliau, jei asmenys susilaukia vaikų ir jiems reikia erdvesnio būsto.
„Kitose šalyse egzistuoja tokia praktika – jei parduodi savo pirmąjį būstą ir, turėdamas vaikų, perki kitą, didesnį, tai vėl gali pasinaudoti paramos mechanizmais, siejamais su gimstamumu ir kitais dalykais. O dabar Lietuvoje vykdoma politika yra nesusipratimas ir nesąmonė: parama staiga mažinama trigubai, nors žmonių, norinčių įsigyti pirmąjį būstą, nemažėja. Taikant visokias nuo gyvenimo atitrūkusias formules diskriminuojamos mieste gyvenančios jaunos šeimos. Turėtume remti visas jaunas šeimas, kurios nori likti Lietuvoje ir kurti čia savo gyvenimą“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Anot nevyriausybinių organizacijų antradienį pateiktos šešėlinės ataskaitos Jungtinių Tautų komitetui, eilėse socialiniam būstui gauti šeimoms vis dar tenka laukti vidutiniškai trejus metus.
Kaip praneša LSDP komunikacijos skyrius, socialdemokratai ragina vystyti net tik socialinio būsto fondą, skirtą skurdžiausiai gyvenantiems, bet ir municipalinį (savivaldybių) būstą.
„Tai leistų užtikrinti saugią ir ilgalaikę būsto nuomą tiems, kas neturi galimybių nei pirkti, nei nuomotis rinkos kainomis. Europos miestuose savivaldybės nuomoja būstus, taip ne tik spręsdamos jaunų šeimų problemas, bet ir darydamos teigiamą įtaką rinkos kainoms“, – pabrėžia Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.