Namuose susidarančios statybinės arba remonto atliekos, ypač jei darbai atliekami ūkio būdu, vis dar retai atsiduria ten, kur turėtų būti – atliekų surinkimo aikštelėse. Daug dažnesni atvejai, kuomet pačių statytojų pasamdyti verslininkai jas maišuose išverčia į komunalinių atliekų konteinerius, arba trečdaliu pigiau atliekų išvežimo paslaugas siūlantys vežėjai toli jų nė negabena – užkasa pamiškėse arba sklypuose.
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė išdėstė pateiktą siūlymą – gyventojus, gavusius leidimą statyti namą, automatiškai įtraukti į rinkliavos už atliekas mokėtojų sąrašą.
Galbūt, tuomet komunalinių atliekų konteineriuose nebebūtų išmetamos statybinės atliekos, nes bent kol kas, kaip pastebima, ūkio būdu statantys individualius namus realiai statybų eigoje netvarko atliekų.
Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, tai yra problema, ypač savivaldybėse, kur vyksta intensyvi plėtra, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone.
Statybnės atliekos – specifinės, taigi, siūloma nustatyti specialų rinkliavos dydį, o besistatančiuosius namus įtraukti į atskirą mokesčio mokėtojų už atliekas sąrašą.
Dar vienas būdas – savivaldybės gali komunalinių atliekų turėtojų registre, tik atskiroje „namų statytojų“ kategorijoje, kurią reikėtų įvesti, įregistruoti tokį žmogų, reikalauti ataskaitų arba dokumentų, kur statybų metu padėjo atliekas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pritarė, kad statybų laikotarpių, turbūt, nebus prikaupta baldų, maisto atliekų, bet bus užtektinai statybinių atliekų – už jų sutvarkymą mokėdamas kas mėnesį, žmogus nepatirtų didelių išlaidų, taip pat, tikėta, atliekas tvarkytų tinkamai.
