Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, kad statantiems individualųjį namą šeimai didesnių pasikeitimų nebus, sykiu paaiškino, kodėl apskritai reikėjo griežtinti statybas ūkio būdu.
Paaiškino, kas keisis
Kaip kalbėjo D. Veličkaitė-Matusevičė, statybos ūkio būdu aktualios ne tik kalbant apie individualiuosius namus – naujieji reikalavimai galios visiems statiniams. Anksčiau statybos ūkio būdu buvo taikomos pakankamai plačiai.
Kalbant apie individualiuosius namus, pokyčių nedaug: buvo nuspręsta juos ir toliau leisti statyti ūkio būdu – tik iki tam tikro ploto.
Daugiau apribota visų kitų statinių statyba ūkio būdu, paliekant galimybę privatiems asmenims statytis vieną individualųjį gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 300 kv. m, taip pat tokio individualiojo namo priklausinius, t. y. atskirai stovintį ūkinį pastatą ar garažą, nesudėtingus statinius, atlikti paprastąjį remontą įvairiuose statiniuose.
Lietuvoje vis dar labai gajus noras statytis patiems, nemažai kas supranta, kaip tą padaryti. Kaip juokavo viceministrė, pasodinti medį ir pastatyti namą fiziniame asmenims galimybė palikta ir toliau.
Didesni apribojimai galios statantiems didesnius, ypatinguosius ar kitų paskirčių pastatus, anksčiau dažnai taip pat statytus ūkio būdu. Apribojimai įvesti siekiant statinių kokybės ir skaidrumo, kad statybose dirbantys asmenys tą darytų legaliai.
Valstybės institucijas kaltino neveiksnumu
Į redakciją paskambinęs Nerijus piktinosi, jog Lietuvoje tampa įprasta praktika bausti visus, nors nusikalsta vienetai. „Kadangi valdžia negali pagauti tų, kurie nusikalsta, sako: „nubausim visus, kad kiti nedarytų“. Kaip galima uždrausti statyti namą savo sklype, sugalvojus kažkokį konkretų jo plotą?“ – piktinosi Nerijus.
D. Veličkaitė-Matusevičė priminė, kad galimybė statytis ūkio būdu palikta didžiajai daliai fizinių asmenų. Dauguma statybos leidimų išduodama 150–200 kv. m ploto namams statyti
„Nepaisant to, statoma ūkio, rangos ar mišriu būdu, reikalavimai statiniams, procedūroms galioja tie patys. Ūkio būdas – išimtis iš viso reguliavimo, kada galima išpildyti ne visus reikalavimus: neprivaloma samdytis kvalifikuotų statybos vadovų, jeigu ypatingas statinys, neprivaloma turėti atestato pačiam statytojui, neprivaloma draustis, pildyti statybos žurnalo ir pan., nors tuose pastatuose lygiai taip pat bus žmonės, pastatai darys poveikį aplinkai ir t. t.
Galima statyti savo jėgomis ir atsakomybe, bet ji labai didelė. Nėra didinami apribojimai, tačiau mažiau išimčių, kada netaikomi reikalavimai, kurie galioja visais kitais atvejais“, – kalbėjo viceministrė.
Laidos vedėjas replikavo, jog žmonės ūkio būdu įprastai statosi dėl vienos priežasties – taip pigiau. „Taip, tačiau reikia suprasti, kokia sąskaita. Nesamdydami statybos darbų ar techninės priežiūros vadovų, patys prisiimame atsakomybę.
Individualiuose namuose iki tam tikro ploto tą riziką ir toliau leidžiama prisiimti. Bet jei kalbame apie ypatingųjų statinių statybas, negalima sakyti, kad įmonė, statanti logistikos centrą, sandėlį ar administracinį pastatą prisiima išskirtinai savo riziką, nes ten dirbs ar lankysis daug žmonių“, – paaiškino pašnekovė.
Statė pats dar 1998-aisiais
Kodėl pasirinkta riba – 300 kv. m? Kaip komentavo D. Veličkaitė-Matusevičė, ši riba statybose taikoma jau kurį laiką: daugiau kaip 300 kv. m ploto statiniams privaloma techninė priežiūra, visuomenės informavimas apie planuojamas statybas. Ši riba susiformavo prieš daugelį metų, peržengus ją, didesnė rizika, sudėtingesnės konstrukcijos, didesnė įtaka žmonėms ir aplinkai.
Kartais vietoje didžiulio individualiojo namo iškildavo vadinamieji pseudovienbučiai, juose būdavo įrengiama daugiau patalpų, išparduodama daugiau gyventojų – tokių situacijų nebeturėtų būti.
Į redakciją paskambinęs Albertas namą ūkio būdu pasistatė dar 1998 metais. Jo nuomone, įstatymo pakeitimai skamba labai gražiai, nes dažniausiai žmonės nenori statyti didelių namų, daugeliui pakanka 120 kv. m ploto.
Jis pats du namus statė, nes studijavo architektūrą, statybas, mano, kad dalis žmonių renkasi šį kelią, manydami, kad bus daugiau laisvės. Galbūt, bijo, kad, pasamdę kompaniją, turės statyti tipinį namą, kuris neįdomus.
Kai kuriuos reikalavimus vadino nesusipratimu
Kaip patikslino aplinkos viceministrė, statybos ūkio būdu – statybos darbų organizavimo būdas, apsisprendžiant, ar namas bus statomas pačiam dedant plytas, ar samdant rangovus.
Projektavimo etapas toks pats visais atvejais: atsižvelgiant į poreikius pasirenkamas tipinis projektas, arba su architektu ieškoma individualių sprendimų. Net ir statant ūkio būdu privaloma informuoti apie statybos pradžią, projekto pakeitimus. Jei statybų metu bus laisvai improvizuojama, atiduodant namą vertinti, gali tekti perdaryti projektą arba gali paaiškėti, kad kai kurie sprendimai apskritai neįmanomi.
Nesamdant kvalifikuotų asmenų, didėja rizika nesuvaldyti proceso, atėjus statybų užbaigimui, negauti deklaracijos patvirtinimo, neįregistruoti nuosavybės.
Statantis ūkio būdu turi išmanyti, sekti, įsivertinti pakeitimus, ar galės užbaigti statybas ir įregistruoti statinį.
Ūkio būdu statęs statytojas prisiima rangovo pareigas ir atsakomybes, jo namą įsigijęs pirkėjas gali grįžti pas pardavėją su pretezijomis dėl defektų, patirtos žalos – tą taip pat būtina įvertinti.
Į redakciją paskambinęs Saulius pasidalijo savo istorija. Jis pasistatė namą vienkiemyje, artimiausias kaimynas – už 3 kilometrų, sklypas – 75 arai. Namas pastatytas vietą pakeitus 2,5 m, pagal galiojančius reikalavimus galima nukrypti ne daugiau nei metrą, tad, nors ir kaip pikta, teks rūpintis nauju projektu ir leidimu. Namas vienkiemyje, dideliame sklype, kamynų nėra, taigi, Saulius tokią biurokratiją laiko pertekline.
Anot viceministrės, tai puikus pavyzdys, kaip žmogus, pats statydamas namą, prisiėmė atsakomybę, kad statybos būtų atliktos laikantis reikalavimų. Nesekant reikalavimų, užbaigimo metu paaiškėjus trūkumams, iš tiesų gali tekti keisti projektą.
Kiek žmonių statosi ūkio būdu? Pasak D. Veličkaitės-Matusevičės, ūkio būdu statosi dauguma, taigi, buvo patikslinta, jog statybos ūkio būdu – ne vien statytojo, kaip buvo anksčiau, bet statytojo ir jo artimųjų jėgomis.
Be ūkio būdo leidžiamas ir mišrus būdas, kuomet tuos darbus, kurių atlikti nepajėgia pats statytojas, atlieka samdyti meistrai. Galbūt, žmogus geba sumūryti sienas, bet samdo statybininkus uždengti stogą – mišrus būdas labiausiai paplitęs. Visus darbus vien tik rangovams patiki retas.
