„Vakar vykdant tilto demontavimo darbus nuo atramos atitrūko ir persisvėrė tilto perdangos dalis. Dabar pasakyti priežasčių negalime, kadangi pagal paruoštą griovimo technologijos projektą buvo išardyti visi prieš tai esantys tilto tarpatramiai ir viskas vyko sėkmingai.
Šio tarpatramio ardymas vyko pagal tą pačią technologiją, nepažeidžiant pusiausvyros metodo. Ekspertai nustatys, kodėl taip atsitiko“, – trečiadienį incidento vietoje žurnalistams teigė „Kauno tiltų“ generalinis direktorius A. Rusevičius.
Anot jo, kai įvyko nelaimė, tilto ardymas buvo vos tik prasidėjęs, pirma tilto dalis buvo nuardyta nuo tos pusės, kuri pakilo. A. Rusevičiaus teigimu, teisingas tilto tarpatramių ardymas vyksta iš abiejų pusių. „Vienoje pusėje nuimama dalis tilto ir tuo pačiu metu ir iš kitos pusės, dalys paraleliai nuleidžiamos, taip artėjama link atramos“, – griovimo darbų eigą dėstė A. Rusevičius.
Atsakyti, ar tilto griovimo skaičiavimuose galėjo būti įsivėlusi klaida, A. Rusevičius kol kas negali – bus laukiama ekspertų išvadų.
Gali prireikti uždaryti magistralę
Kaip žurnalistams komentavo „Kauno tiltų“ generalinis direktorius, iš atsakingų institucijų bus sudaryta komisija, kuri nustatys priežastis ir bus parinkta nauja, būtent šio tilto išardymo technologija.
„Bus atlikti specialūs skaičiavimai, pagal kuriuos bus sprendžiama, kaip nukelti likusią tilto dalį. Ar tiltą ardyti dalimis, ar visą“, – teigė A. Rusevičius.
Jis neatmetė galimybės, kad vykdant būsimus darbus, gali reikėti uždaryti A1 magistralės kelią. „Bus stengiamasi kuo mažiau trikdyti eismą“, – pridūrė A. Rusevičius.
Ar pakibusi konstrukcija pavojinga? Kaip žurnalistams nurodė A. Rusevičius, likusios ir pakibusios tilto perdangos svoris maždaug 400 tonų.
„Viena nukritusio tilto konstrukcijos dalis yra įsmigusi į gruntą, o kita dalis yra atsirėmusi į atramą viduje. Jeigu pasimatytų kažkokie pažeidimai, kurie keltų grėsmę, tada nedelsiant būtų sprendžiama dėl priemonių, kokiomis būtų galima užtikrinti saugumą“, – ramino „Kauno tiltų“ vadovas.
Anot jo, po incidento statybvietėje darbai nesustojo.
„Dabar darbai vykdomi kitoje Neries pusėje, ruošiamasi pamatų įrengimui. Incidento vietoje kol kas naikinamos pasekmės: ardomi atitvarai, pilamas gruntas apačioje, kad nepažeistume gatvės asfalto ateityje, kai reikės nukėlinėti konstrukciją“, – apie atliekamus darbus pasakojo A. Rusevičius.
Kiek laiko užtruks darbai, anot A. Rusevičiaus, pasakyti sunku.
„Priklausys per kiek laiko bus pateiktos ekspertų išvados. Pirmiausia, turi būti paruoštas naujas technologinis projektas, kuriame bus numatyta, kokiu būdu demontuoti likusią perdangą, tada bus galima spręsti dėl laiko“, – teigė „Kauno tiltų“ vadovas.
Jis pridūrė, kad nukritusi tilto konstrukcijos dalis kitų tiltų būklei įtakos neturėjo. „Perdangos dalis, kuri yra persisvėrusi, neatsirėmė nei į vieną tiltą“.
A. Rusevičius įspėjo ir visus, norinčius įamžinti pasvirusį tiltą.
„Asmenukių daryti nerekomenduoju, nes vaikščioti statybvietėje yra draudžiama“, – pabrėžė A. Rusevičius.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad apie prieš pat akis nugriuvusią tilto konstrukciją naujienų portalui pranešė skaitytojai. Kaip pasakojo įvykį matęs kaunietis, Panerių gatve po tiltu važiavo automobiliai, o kranas galimai kėlė tilto konstrukciją, kai ši netikėtai nukrito tiesiai į upę.
„Kai virto, kilo dulkių debesis, laimingo atsitiktinumo dėka nežuvo žmonės, atsitiktinai važiavę tuo metu ir matę tą kraupų vaizdą“, – pasakojo skaitytojai tiesiai iš įvykio vietos.
Demontavimo darbus planavo baigti iki balandžio
Apie intensyvius viduriniojo Kleboniškio tilto demontavimo darbus naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ jau rašė prieš mėnesį. Kaip tąkart teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė, tiltą buvo planuojama demontuoti iki 2023 m. balandžio 30 d.
Trečiasis pietinis tiltas bus tvarkomas atnaujinus vidurinį A. Meškinio tiltą.
Eismo informacijos centro duomenimis, griaunant tiltą ir rekonstruojant kelią, šioje Islandijos plento dalyje transporto priemonių greitis ribojamas iki 70 km / val.
Primename, kad naujas šiaurinis tiltas per Nerį buvo atidarytas praėjusių metų kovo pabaigoje.
Įgyvendinus visą Islandijos plento projektą, tranzitinio ir vietinio eismo srautai bus atskirti: keturias vidurines juostas numatoma skirti tranzitiniam eismui, o keturias kraštines naudoti kaip jungiamuosius kelius vietiniam Kauno eismui.
Ne pirma nelaimė
„Kas vyksta Kaune“ taip pat primena, kad 2021-ųjų sausį statybvietėje nukritus metalinėms konstrukcijoms, vienas „Kauno tiltų“ darbininkas žuvo ir keturi buvo sužaloti.
Nelaimei tirti bendrovėje buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri vertino visas įvykio aplinkybes.
